Kalbėdama su Delfi žinoma gydytoja pasakoja, kad pati su savo svoriu ir požiūriu į kūną kovoja kone visą gyvenimą.
„Iki 7 m. aš buvau liekna mergaitė, o paskui svoris ėmė augti. Kiek save pamenu, nuo 13 m. kasdien galvoju, ką valgau ir kaip galėčiau su savo kūnu susitvarkyti, – teigia pašnekovė. – Nuo jaunystės svajodavau būti mylima, mylėti ir bijojau, kad tokia stora nepatiksiu vyrams. Darydavau iškrovos dienas, skaičiuodavau kalorijas.“
Vis dėlto problemų dėl antsvorio J. Tulčina tikina neišvengusi.
„Kai mane pačią dėl antsvorio ištiko įvairios ligos, ėmiau galvoti, iš kur jos atsiranda ir kokios to priežastys. Ir tik vėliau, tapusi gydytoja ir pati patyrusi penkias operacijas, svarsčiau, kaip elgtis, kad tokių problemų nebūtų. Atsirado suvokimas, kad žmogus nėra organų rinkinys – viskas yra tobula, vientisa sistema, kurioje visi organai gyvena kartu. Bet jei sutrinka vieno organo funkcija, tai pablogėja ir kitų organų veikla. Ėmiau ieškoti metodų, kaip be vaistų galima padėti žmogui. Supratau, kad maistas turi lemiamą reikšmę – visada sakau, kad esi tai, ką valgai“, – sako gydytoja.
Dabartinę padėtį su antsvoriu specialistė vadina pasauline pandemija. Ji, anot J. Tulčinos, yra kelis kartus didesnė nei anksčiau. Gydytoja sako, kad antsvoris visais laikais augo ir auga dėl tų pačių priežasčių – žmonės per daug valgo, mažai eikvoja energijos arba maistas netinka jų imuninei sistemai.
„Šiais laikais jau yra patikimų tyrimų, kurie padeda sužinoti, kas žmogui individualiai tinka ir kas ne. O anksčiau to sąmoningumo ir žinių apie sveiką mitybą buvo mažiau. Dietologai dirbo savo darbą, patardavo, kaip žmonėms maitintis. Vis tik žmonės ir patys ieškodavo įvairių būdų, kuriems dar pavadinimus sugalvodavo, tokius kaip Stokholmo dieta ir panašiai. Pati bandžiau kinišką dietą – būdama jauna pusryčiams valgiau vieną kiaušinį, pietums – 100 gramų šlapiankės. Ir žmonės už tokių „dietų“ užsikabindavo, atrodydavo, kad tokia mityba padarys stebuklus. Psichologiškai, kai žmogui kažkas iš šono pasako, kad vienas ar kitas būdas padės sulieknėti, jis užsikabina, drastiškai sumažinęs kalorijų kiekį numeta svorį – vis dėlto vėliau kyla sveikatos problemų. Kiti anksčiau užsikabindavo už populiarių kiniškų tablečių – jų būdavo galima įsigyti iš po pastalės turguje. Tos moterys gal ir sulieknėdavo, bet kaina buvo didžiulė. Tokie vaistai stimuliavo skydliaukės funkciją, sukėlė skydliaukės hormonų padidėjimą, dėl to greitėjo medžiagų apykaita, svoris krito, bet didėjo pulsas – dėl šios priežasties pasitaikydavo ir sąmonės netekimų. Žmonės galvojo, kad stebuklinga tabletė padės jiems numesti svorio. Bėda, kad taip daug kas galvoja iki šiol“, – tikina J. Tulčina.
Požiūris į maistą kito, bet esminė problema liko
Pasak žinomos gydytojos, antsvoris yra viena iš priežasčių, kodėl moterims gali išsivystyti policistinių kiaušidžių sindromas, dingti menstruacijos, grėsti nevaisingumas. Ji pabrėžia – šios problemos neatsirado šiandien, taip buvo visada, o su jomis susidūrė ir pati gydytoja.
„Mažai kas ir dabar supranta, kad viena iš endokrininių problemų priežasčių yra netinkama mityba, dėl kurios silpsta kasa, atsiranda atsparumas insulinui – mityba tame turi didelę reikšmę. Svarbu suprasti, kad kasa yra ne tik virškinimo, bet ir endokrininis organas. Dabar mano didžiausias tikslas – suteikti pacientams žinių, o dėl to keičiasi jų suvokimas ir atsiranda stipri motyvacija keistis patiems, stiprėja valia. Žinote, kas geriausiai stiprina valią? Suvokimas, kas gali būti, jei nepadarysi to dabar, – sako gydytoja. – Reikia suprasti, kad antsvoris sukelia įvairias ligas. Be endokrininių problemų, atsiranda sąnarių problemos, podagra, artritas, migrena, odos ligos, diabetas, insultas, infarktas, onkologija, bronchinė astma, įvairios alergijos. Dabar medicinoje progresas yra didelis, atsirado būdų, kurie gelbėja žmones nuo skausmų, jei, pavyzdžiui, susidėvi klubų sąnariai. Operacijų laukti nereikia – reikia tvarkytis su antsvoriu iki to. Operacija visada turi rizikas dėl įvairių komplikacijų. Jei anksčiau žmonės be paliovos gerdavo neva liekninančias tabletes, dabar jas pakeitė operacijomis, mažinančiomis skrandį. Taip pat daugelis žmonių visame pasaulyje piktnaudžiauja diabetikams skirtais vaistais – net ir tie, kuriems reikia numesti 3–5 kilogramus. Tie vaistai mažina apetitą, bet kartais jie veikia pykinimo principu – dėl sukeliamo šleikštulio žmogus negali pavalgyti daugiau. Tai yra vaistai, kurie visada turi pašalinį poveikį.“
Anot J. Tulčinos, skrandį mažinančias operacijos turėtų būti leistinos tik pagal gyvybines indikacijas – suprantama, kad žmogus, kuris sveria daugiau nei 200 kilogramų ir negali nustoti valgyti, gali ir mirti. Organizmas niekada nesusitaiko su dideliu antsvoriu – jis atsilygina sunkiomis, netgi onkologinėmis ligomis, pabrėžia specialistė.
„Mano požiūris dabar kitoks – aš suprantu, kad pasakyti „mažiau valgyk ir numesi svorio“ gali kiekvienas, juk čia yra paprasta kaip dukart du. Aš, kaip gydytoja, atradau metodą, kurio esmė – uždelsta alergija maistui. Su tuo dirbu jau 23 metus. Pagal leukocitų reakciją į maistą galima nustatyti, kokie produktai imunitetui tinka ir kokie ne. Jeigu leukocitai žūsta, maistas netinka ir niekada kokybiškai nesusivirškina. Kraujyje atsiranda toksinų, kurie keliauja po organizmą ir sukelia uždegimą visoje sistemoje, ypač labiausiai pažeidžiamuose organuose. Jeigu tas organas yra kasa, žmogus nutunka, atsiranda diabetas. Šalia to žmogų gali kankinti žvynelinė, migrena, bronchinė astma. Mano klinika turi didžiulę patirtį sudarant individualius mitybos planus pagal maisto netoleravimo testą. Maitinantis teisingai toksinai iš organizmo pasišalina per 2–3 mėnesius, žmones kamavę lėtinių ligų simptomai dingsta“, – darbo principus vardija J. Tulčina, kuri prieš 23 metus atėjusį suvokimą apie mitybą vadina tikra visatos dovana.
Visos dietos yra laikinos
Į šiuo metu itin populiarias dietas gydytoja žvelgia skeptiškai. Ji teigia, kad žmonės, imdamiesi vienokių ar kitokių drastiškų būdų sulieknėti nepagalvoja, o kas bus vėliau, kai dieta baigsis, o gyvenimo būdas, kuriuo susižavėjai, taps nebeaktualus?
„Pavyzdžiui, yra gydymo badavimu metodai, bet žmonės nepagalvoja, kaip gyvens, kai badavimas baigsis. Jei maitinsiesi tuo pačiu maistu, kurį valgei iki badavimo, vėl priaugsi svorio. Kitas madingas būdas – tapti žaliavalgiu. Ir išties – tapę žaliavalgiais žmonės įprastai lieknėja. Vis tik žaliavalgiu būti labai nelengva, nes organizmui gali pritrūkti vitaminų, medžiagų, įvairesnio pasirinkimo. Skrendi lėktuvu, važiuoji į kurortą – turi pasirūpinti ir maistu, o tai ne visada yra patogu, tad sprendimas gali būti laikinas – sako ji. – Jei žmogus badauja daugiau nei 3 dienas, jį privalo prižiūrėti medikas. Sakau iš patirties, nes ir pati esu badavusi vieną kartą 7 dienas. Pas mane kiaušidėse buvo cistų, galvojau, kad pabadavus jos išgaruos. Pamenu, tuo metu buvo mano gimtadienis – atėjo draugai, net ir tada nieko nevalgiau. 6–7 dieną pasidarė bloga, neturėjau jėgų. Išsigandau ir nutraukia badavimą.“ Anot J. Tulčinos, cistos nedingo ne tik pabadavus, bet ir išbandžius kitus drastiškus lieknėjimo būdus – teko jas operuoti.
Ji tikina dažnai sulaukianti pacientų, kurie laikosi ir dabar populiarios keto dietos, kurios pagrindas – riebalų ir baltymų vartojimas.
„Didelis mėsos kiekis, augaliniai ir gyvuliniai riebalai, grietinė ir panašūs produktai – jie tinka ne visiems žmonėms. Žmonės, turėdami silpną kasą arba inkstus, gali neatlaikyti. Pacientai po tokios dietos kartais ateina turėdami akmenų inkstuose, skųsdamiesi skaudančiais sąnariais. Tokią ribojančią dietą gali atlaikyti tik stiprus organizmas, bet tai vis tiek bus laikina“,– pasakoja gydytoja.
Panašią nuomonę J. Tulčina turi ir apie dabar itin populiarų protarpinį badavimą, kai žmogus nevalgo 12, 16 ar daugiau valandų. J. Tulčina prieš kelerius metus ir pati domėjosi protarpinio badavimo tema – apsilankė Nobelio premiją gavusio japonų mokslininko Yoshinori Ohsumi paskaitoje.
„Visą gyvenime valgau tik tarp 12–18 valandos. Bet jei tas 6 valandas valgyčiau tiek, kiek norėčiau, kaip kad daro kiti, propaguojantys protarpinį badavimą, tikrai nesulieknėčiau. Paskaitos metu Ohsumi pats pasakė, kad tai, už ką jis gavo Nobelio premiją, su lieknėjimu nieko bendra neturi. Turiu ir tos paskaitos įrašą“, – tikina gydytoja.
Vis daugiau jaunų sportininkų susiduria su rimtomis sveikatos problemomis
J. Tulčina nepatikliai žvelgia ir į perteklinį baltymų vartojimą – ji pastebi, kad net profesionalūs sportininkai, būdami dar labai jauni, susiduria su rimtomis sveikatos problemomis.
„Visada galvoju apie pavyzdžius, esančius gamtoje – o kokius papildus vartoja arklys ar dramblys, kad būtų tokie raumeningi? Šie gyvūnai juk net nėra mėsėdžiai, taip pat negeria kito žinduolio pieno. Buvau elnių fermoje – man sakė, kad elniai čia valgo vaisius, daržoves. Bet kokius stiprius nagus ir kanopas jie turi! Jiems netrūksta kalcio, jie neturi antsvorio ar žvynelinės“, – sako pašnekovė.
Anot gydytojos, sportininkai savo mitybos racione turi labai daug baltymų ir dar vartoja baltyminius papildus. Jie augina ne tik bicepsus – kartu storėja ir širdies raumuo.
„Ypač pavojinga tai tampa tada, kai žmogus nustoja sportuoti. Tuomet ir tenka išgirsti sukrečiančias naujienas, kad sulaukęs vos 50-ies garsus buvęs sportininkas patyrė infarktą. Sportas valo organizmą, žmogus prakaituoja ir šalina toksinus, bet organizmas, jei valgoma tai, kas netinka, eikvoja labai daug energijos ir jame vėl atsiranda toksinių medžiagų, kurios cirkuliuoja širdies kraujagyslėmis. Tada atsiranda jų uždegimas, paburkimas, susiaurėjimas ir gali didėti cholesterolio kiekis, dėl netinkamos mitybos sulimpa eritrocitai, kraujagyslės gali užakti. Dėl šios priežasties ištinka infarktai. Pažiūrėkite, dabar miršta labai daug jaunų sportininkų – prie to, žinoma, prisideda ir psichologinis stresas“, – įsitikinusi J. Tulčina.
Gydytoja teigia griežtai nesutinkanti su nuomone, kad sportuojančio žmogaus mityboje privalo būti daugiau gyvulinės kilmės baltymų.
„Pavyzdžiui, Arnoldas Shwarzeneggeris, Jackie Chanas nevalgo mėsos, o juk matote, kaip jie atrodo? Viskas tik dėl sporto. Mano nuomone, jeigu žmogus nori naudoti papildus, reikia patikrinti, ar tas papildas yra efektyvus ir jam tinkamas. Šiais laikais tokių galimybių yra. Gerbiu sportininkus, kurie aiškiai pabrėžia, kad jų dieta yra specifinė ir tinka toli gražu ne visiems“, – sako Delfi pašnekovė.