Savo organizuojamuose kursuose „Nėštumo kelionė su Žemiau bambos“ medikės su kolegomis išsamiai pateikia visą reikalingą informaciją, kad moterys nieko nepraleistų savo nėštumo kelionėje nuo pat pirmųjų savaičių. Užsiėmimų metu aptariama nėštumo eiga, organizmo pokyčiai, privalomi tyrimai, gyvenimo būdo ypatumai nėštumo metu, skiriamas dėmesys ir psichiniams aspektams bei praktiškiems klausimams.
Šiomis neramiomis dienomis norėdamos savo darbu prisidėti ir prie paramos Ukrainai A. Urbutė ir A. Trunovė nutarė visą pelną už artimiausią kursą paaukoti: „Nėščiosios gaus joms reikalingą informaciją, o mes prisidėsime, kaip galime, prie pagalbos Ukrainai.“
Pasidalijusios savo sumanymu su Delfi Šeima skaitytojais gydytojos sutiko papasakoti, kokių žinių dažniausiai trūksta naują gyvybę pasitikti besiruošiančioms moterims, ir išsklaidė nėštumą gaubiančius mitus. Vienas jų – kad nėščiosioms negalima važinėti dviračiu. Tuo savo pavyzdžiu įrodė pati A. Urbutė.
– Gerai – nėštumo teste pamatome dvi juosteles, o kas toliau? Kada jau kreiptis į gydytoją, kaip nutarti, kur kreiptis, ir kas turi prižiūrėti visą nėštumą?
– Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti gali akušeris ar šeimos gydytojas. Jei nėštumas yra rizikingas, nėščiąją prižiūrėti turi gydytojas akušeris-ginekologas.
Pirmą kartą apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį specialistą reikėtų 7–11 nėštumo savaitę, kad galėtumėte ramiai mėgautis nėštumo patirtimi. Svarbu – nuo pirmo vizito iki gimdymo termino atlikti visus privalomus tyrimus, kurie yra patvirtinti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos metodikas.
– Vienos būsimos mamos, tik sužinojusios, kad laukiasi, puola rinkti, kiek įmanoma, visą informaciją apie nėštumą ir vaikelį, kitos, net ir laukdamosios pirmąkart, atrodo, leidžia viskam tekėti sava vaga, į nieką nesigilina – bus, kaip bus. Vis dėlto ar reikia kažkuo pasidomėti ir kuo?
– Mūsų nuomone, apie tai, kas vyksta su moters kūnu nėštumo metu, reikia žinoti, juk apskritai žinios atneša ramybę. Nors moteris gali jaustis gerai – džiaugiasi augančiu pilvuku, plazdančiais vaikelio judesiais, ypatingu dėmesiu iš artimųjų. Tačiau tuo pačiu metu ji gali jaustis vieniša ar net pati savęs gali nesuprasti dėl besikeičiančių hormonų, nuolatinės nuotaikų kaitos, kūno pokyčių.
Kas gali jas geriau suprasti? Tik kita nėščia moteris. Dėl to savo kursuose stengiamės sukurti bendruomenę, kurioje dalyvės niekada nesijaučia vienišos, gauna besąlyginį palaikymą, o užsiėmimai su specialistais padeda geriau suprasti savo besikeičiantį kūną.
– Ar tikrai būsimiems tėvams reikalingi tokie kursai? Gal vis dėlto apie viską įmanoma sužinoti lankantis pas gydytoją ir skaitant knygas arba – iš kitų moterų patirčių?
– Būsimi tėvai, planuodami nėštumą ar vos pamatę teigiamą nėštumo testą, neretai puola į informacijos paieškas. Daugelis dabar mėgsta gauti visą reikalingą informaciją, tačiau interneto platybėse, draugų bei artimųjų patarimuose jos tiek daug, kad labai lengva pasimesti. Mes siūlome būsimiems tėvams palengvinimą – tam, kad nepasimestų informacijos džiunglėse, vedame kursus, kuriuose – tik kruopščiai atrinkta, mokslu pagrįsta ir nuolat geriausių kiekvienos srities specialistų atnaujinama informacija.
Aptarti temas, kuriose nesame ekspertės, prie komandos pakvietėme prisijungti pačius geriausius savo srities specialistus. Tarp jų yra ir vaikų ligų ir onkohematologijos gydytoja, Tarptautinės tarybos sertifikuota laktacijos konsultantė, vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja, teisininkė ir motinystės išmokų ekspertė, psichologė, kūdikių, vaikų ir moterų kineziterapeutė, sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė, šeimos gydytoja, kūdikių miego specialistė.
Kursus vedame gyvai, nes vaizdo įrašų, knygų ar kitų leidinių kas savaitę atnaujinti neįmanoma, kaip ir aptarti pasikeitusios informacijos, o ką jau bekalbėti apie patirties dalijimąsi su kitomis nėščiosiomis ar poromis, kurios yra lygiai tame pačiame nėštumo mėnesyje ar po gimdymo, sūpuojantys tokio paties amžiaus kūdikius.
Atrodo, neaiškūs gali būti net tokie paprasti dalykai, kaip dažnesnis šlapinimasis, pykinimas ar mėšlungis, ypač pirmakartėms nėščiosioms. Ir jų neaptarsi per konsultaciją su gydytoju, juk apsilankymas trunka vos dvidešimt–trisdešimt minučių. Per tą laiką tiesiog padaromas ultragarsinis tyrimas, o pasiklausti apie smulkmenas nėra laiko.
– Jūsų kursai suskirstyti į tris dalis: nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Kurie patys populiariausi, o kur pastebite, kad trūksta daugiausia žinių?
– Patys populiariausi yra gimdymo užsiėmimai. Gimdymas yra išskirtinė patirtis kiekvienai moteriai, šeimai, dėl to poros labiausiai ir domisi, kaip jam pasiruošti, kad viskas praeitų kiek įmanoma sklandžiau. Pasiruošime gimdymui aptariame gimdymo eigą, kvėpavimo technikas, skausmo malšinimo būdus, partnerio dalyvavimą gimdyme ir pasiruošimą į gimdymo skyrių.
Tačiau iš tiesų didžiausi iššūkiai prasideda po gimdymo, o apie šį periodą kažkodėl iki šiol kalbama per mažai. Dėl to savo kursuose visada dalyvėms akcentuojame, kad labai svarbu pasiruošti ne tik gimdymui, kuris dažniausiai trunka iki paros, bet būtent pogimdyminiam laikotarpiui, kuris trunka žymiai ilgiau ir gali sukelti rimtų tiek fizinių, tiek psichologinių sunkumų. Be abejonės, supažindiname moteris su žindymo bei naujagimio priežiūros pagrindais, skiriame dėmesį pasidalinimui apie gimdymo patirtį, atsistatymui, naujagimio miegui, mankštai bei naujai kasdienybei.
Mūsų nuomone, nėštumo pradžia gali būti trapi visomis prasmėmis. Kaip jau ir minėjome, pasiklysti informacijos džiunglėse, atskirti mitus nuo faktų gali būti tikrai nelengva. Todėl neretai ir mūsų kursų dalyvės jau nėštumo užsiėmimuose nustemba, kad vis tik nėštumas nėra liga, ir gauna šviežia gūsį naudingos informacijos bei savitarpio palaikymo vietoje „plakimo“.
– Kalbate ne tik apie fizinę sveikatą, kaip kad dažniausiai tokiuose kursuose pasakojama, bet ir apie tokius praktiškus dalykus, kaip kad motinystės išmokos. Papasakokite plačiau – kaip sugalvojote tai įtraukti į programą ir kas čia labiausiai būsimas mamas nustebina?
– Mudvi pačios esame ne tik gydytojos. Taip pat mes esame ir mažų vaikučių mamos, taigi visą nėštumo ir gimdymo procesą žinome ne tik teoriškai, bet ir per asmeninę patirtį. Dėl to praktiškai žinome, kokių dalykų, informacijos, patarimų reikia nėščiosioms, ypač pirmą kartą tapsiančioms mamoms. Norėjome sukurti kursus, kur būtų absoliučiai visa reikalinga informacija vienoje vietoje, kuri apimtų ne tik fizinę ar psichologinę sveikatą, bet ir kad moterys gautų praktiškų patarimų, reikalingų naujame gyvenimo etape. Todėl į pagalbą pasitelkėme ir būrį skirtingų specialistų.
Pavyzdžiui, vienas mėgstamiausių mūsų užsiėmimų yra pirmasis susitikimas po gimdymo, kuriame moterys dalijasi savo gimdymo istorijomis. Tai savotiška terapija. Moksliškai įrodyta, kad dalijimasis savo gimdymo istorija gali turėti teigiamos įtakos žindymui, požiūriui į savo kūną, atsistatymui, o svarbiausia – mažina riziką atsirasti pogimdyminei depresijai. Neretai moterys niekam nepasakoja apie patiriamus simptomus, jaučia kaltę, jeigu nesijaučia laimingos dėl kūdikio gimimo. Būtina atsiminti, kad šiuo sutrikimu gali susirgti bet kuri moteris ir tai nereiškia, kad ji yra bloga mama.
– Su nėštumu susiję begalė mitų, pavyzdžiui, kad pagal pilvo formą galima nustatyti vaisiaus lytį, kad nėštukių batų dydis padidėja dydžiu ir jau toks lieka su visam ir t.t. Kokių dar mitų esate girdėjusios ir kas iš tiesų pasitvirtina?
– Dar keli pavyzdžiai – moteris, besilaukiančias mergaičių, pykina labiau. Įdomu tai, kad iš dalies tai tiesa dėl išsiskiriančio didesnio kiekio hormono choriono gonadotropino. Bet nėra tiesa mitai, kad nėštumo metu negalima maudytis vonioje ir skristi lėktuvu. Ir skristi, ir vonioje maudytis galima, jei, žinoma, jūsų gydytojas nenurodė kitaip, svarbu, kad vonios temperatūra neviršytų 37 laipsnių.
– O kaip su visais „galima/negalima“? Vienos griežtai laikosi visko, ką tik išgirsta, kitos ramiai valgo tartarą, nebijodamos, kad neapdorota mėsa gali kaip nors pakenkti. Kokios jūsų rekomendacijos?
– Dėl maisto – svarbiausia nėštumo metu (kaip ir ne nėštumo) yra sveika, subalansuota mityba. Rekomenduojamas apdorotas maistas, nes tokiu būdu esame užtikrinti, kad nebus maiste pavojingų mikroorganizmų, kurie gali sukelti apsinuodijimą, infekciją. Iš tiesų – tai priklauso ir nuo endeminės situacijos, kai kurių maisto infekcijų Lietuvoje Europos atžvilgiu pasitaiko dažnai, todėl nerekomenduojama žalia žuvis ar kiaušiniai. Tačiau jei valgote patikimoje vietoje, esate užtikrinti, kad tas maistas nėra užkrėstas – kodėl gi nepasilepinti Benedikto kiaušiniais ar sušiais?
Na, o „nėščiųjų policija“ tyko tikrai visur, pavyzdžiui, nėščiosios bijo važiuoti dviračiu, nes aplinkiniai teigia, kad negalima. Šiuo metu aš pati (atsako Aivara – red. past.) esu 38 savaites nėščia ir vis dar naudoju dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę. Gyvenu Danijoje, eismo sąlygos čia labai palankios, todėl manau, man tai man daryti saugiau nei važiuoti automobiliu, kurio nevairavau jau kelerius metus. Žinoma, jei esate nėščia ir renkatės dviratį, svarbu, kad dviratis jums būtų patogus, eismas saugus, o svarbiausia – jums nesvaigsta galva, jaučiatės gerai ir mokate valdyti šią transporto priemonę.