Dažniausios klaidos
Pasak mitybos specialistės, patys tėvai suformuoja vaikų įprotį valgyti saldžiai. „Mes įsivaizduojame, kad daržovių tyrelė jam yra neskani, todėl duodame vaisių. Bet kai vaikas gimsta, jis neturi maisto prioritetų, visa tai išsivysto laikui bėgant“, – teigė Kristina.
Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė cukrui yra fizinė, kadangi jis stimuliuoja tuos pačius smegenų centrus kaip ir opiodinės narkotinės medžiagos. „Su žiurkėmis buvo darytas eksperimentas ir savaitei atimtas cukrus. Kai vėl jo davė, žiurkės cukraus suvalgė dvigubai daugiau nei iki to. Taigi prieš imdamiesi kokios nors drastiškos dietos, pagalvokite, ar sugebėsite ir po jos susilaikyti“, – teigė specialistė.
Anot jos, viena iš didžiausių klaidų, kurias daro mamos – jei vaikas nevalgo sriubos, puola jam kepti blynelių ar duoda varškės sūrelį, kad šis tik „nenumirtų iš bado“.
„Normalioje šeimoje niekas dar nenumirė iš bado. Ir pratinti vaiką sveikai maitintis yra daug paprasčiau, kai jam 2, 4 ar 7 metų, negu – 14. Kuo vaikas mažesnis, tuo paprasčiau formuoti mitybos įgūdžius. Paprastas modelis, kuris tikrai veiks, pasakyti vaikui: „Nevalgysi tai nevalgysi, bet šiandien mes turime tokį patiekalą, gali rinktis iš to, kas yra padėta ant stalo“. Jei pirmą vakarą atsisakys, nepykite, nerėkite ir nekelkite skandalo. Geriau pasitarkite dėl kitos vakarienės ir maksimaliai adaptuokite vaiko pasiūlytą variantą prie sveikos mitybos“, – patarė K. Bondar.
Dar viena klaida, anot jos, vaikų skatinimas ir baudimas maistu. „Tokiu būdu yra dresuojami šunys. Suprantu, kad mūsų tėvai naudojo šį modelį mums, todėl ir mes įgudome jį naudoti, bet jei vaikystėje jokių trūkumų nepastebėsite, viskas pasimatys paauglystėje, kai vaikas ims save guosti/apdovanoti maistu“, – teigė specialistė. Daug geriau, anot jos, gerą elgesį sieti ne su saldumynais, o su kokiomis nors pramogomis.
Didžiausias pavojus
Vaikams paskaitas apie sveiką mitybą organizuojanti Kristina pasakojo, kad, paklausus mažųjų, kokie maisto produktai yra nesveiki, ir kokie yra jų mėgstamiausia, atsakymai būna tokie patys – tai, kas nesveika, yra labiausiai mėgstama.
„Maisto pramonė žino, kad pirksime produktus, jei jie bus skanūs, gražūs ir nebrangūs, todėl bando visas šias savybes sutalpinti į vieną. Daugelis mūsų mėgstamų produktų yra pagaminti iš cukraus, baltų miltų ir hidrintų riebalų. Žiurkėms pati stipriausia priklausomybė cukrui išsivystydavo tada, kai jis buvo duodamas kartu su hidrintais riebalais“, – pasakojo pašnekovė.
O kur dar įvairiausi maisto priedai, dėl kurių patiekalas ne tik gerai atrodo, bet ir yra puikios konsistencijos: purikliai, emulsikliai, skonio stiprikliai, nenatūralūs kvapai. Visi jie, anot specialistės, ne tik formuoja fizinę priklausomybę, bet ir atbukina skonio receptorius.
„Jei suvalgysite pakelį traškučių, o po to – pomidorą, nejausite skonio. Kas darosi ilgai vartojant skonio stipriklius? Jie stimuliuoja smegenų centrus, atsakingus už priklausomybę. Vieni maisto priedai yra neutralūs, kiti – nelabai pavojingi, treti – griežtai ribojami. Tam tikras jų kiekis jūsų nenužudys. Bet nepavojingas kiekis yra vienoje porcijoje, o jei suvalgysite ir traškučių, ir sausainių?“, – svarstė K. Bondar.
Daugelis skonio stipriklių, pasak specialistės, pavojingi yra ne tik dėl to, kad vaikams sukelia hiperaktyvumą. Daug pavojingesnis yra ilgalaikis jų poveikis. „Kai suvalgome kažką, kas nėra maistas, mūsų imuninė sistema pradeda jį pulti ir kuo greičiau pašalina iš organizmo. Bet jei mes visada tai valgome, mūsų imuninė sistema visada taip ir dirba. Puola tuos maisto priedus, o kai mus iš tikrųjų pradeda pulti virusai, imuninė sistema negali su jais susitvarkyti, nes yra užsiėmusi. Ji pavargsta ir mes pradedame dažnai sirgti“, – pasakojo pašnekovė.
Cukraus yra visur
Rekomenduojama cukraus paros norma yra 25 gramai. Bet specialistė perspėja, kad tai, jog nededame cukraus į arbatą, dar nereiškia, kad jo nevartojame. „Cukrus maisto pramonėje yra naudojamas taip pat dažnai kaip ir druska. Jei jūs valgote kavinėje, jūsų patiekaluose tikrai bus cukraus. Jogurtai, varškytės, varškės sūreliai... visur yra cukraus. Man keista, kai mamos savo kūdikiams jau perka sūrelius arba vaikams pasiūlo sausų pusryčių. Jei tą dieną vaikas daugiau negaus jokių saldumynų, gal ir nieko, bet piktnaudžiauti nerekomenduoju“, – pasakojo mitybos specialistė.
Prisiskaičius apie cukraus žalą, daugelis ima ieškoti alternatyvų. Viena jų – fruktozė (vaisių cukrus). „Tie milteliai, kuriuos galima nusipirkti parduotuvėje, nėra iš vaisių, jie gaminami iš kukurūzų atliekų. Kita vertus, reikia žinoti, kad fruktozė yra vienintelis maisto produktas, kurį virškina kepenys. Jei jos gauname valgydami vaisius, neviršysime rekomenduojamos normos, nes organizmas turi natūralius stabdžius, kurie neleis mums vaisių suvalgyti daugiau nei to kiekio, su kuriuo kepenys gali susidoroti. Bet jei fruktozė yra naudojama miltelių pavidalu, stabdžių nebelieka ir mes nebežinome, kiek jos suvartosime. Perteklinę fruktozę kepenys paverčia riebalais, kurie kaupiasi aplink kepenis ir po kokių 10-15 metų prasideda kepenų ląstelių žūtis – kepenų cirozė. Dabar kalbama, kad Vakaruose kas antras žmogus turi suriebėjusius kepenis, nes renkasi gaminius su fruktozės sirupu“, – pasakojo K. Bondar.
Toks pats pavojus, anot jos yra ir dėl sulčių: vaisių sultis gerti galima, bet tik tiek, kiek suvalgytumėte ir vaisių. Be to, reikia žinoti, kad sultys nėra gėrimas, tai maistas, o dar blogiau – tai desertas. „Jei siūlome vaikui prie maisto užsigerti sulčių, virškinimo sistema gauna smūgį. Geriausiai vaisiai yra virškinami vieni, geriau pirmoje dienos pusėje, blogai – prieš miegą. Patariu savo vaikus mokinti gerti vandenį arba nesaldžią arbatą. Jei labai reikia, bandyti alternatyvas – vandenį su uogomis ir pan. Jei kalbame apie sultis iš pakuotės, neturėkime iliuzijų, kad pasterizuotose sultyse dar bus likę ko nors gero“, – teigė specialistė.
Silpsta imuninė sistema
Dar vienas dalykas, kuris dažnai suklaidina viso ko geriausio savo vaikui linkinčius tėvus – EKO ženkliukas. Anot specialistės, ne viskas, kas yra ekologiška, yra sveika.
„Ekologiškuose produktuose taip pat yra cukraus, rafinuoto aliejaus, baltų miltų. Skirtumas tik tas, kad jų gamyboje nebuvo naudojamas glifosatas, kuris siejamas su vėžiniais susirgimais. Taip pat ten nėra hidrintų riebalų ir nuodingų priedų“, – teigė K. Bondar. Anot jos, yra viena paprasta taisyklė, kaip išsirinkti sveiką maistą prekybos centre: jei nesuprantate, ką perskaitėte sudėtyje, būkite tikri, kad jūsų virškinimo sistema irgi nesupras.
„Genetiškai esame prisitaikę valgyti tokį maistą, kuris auga aplink mus. Todėl kai imame vartoti, tarkime, hidrintus riebalus, organizmas juos atakuoja ir negali suvirškinti. Yra tyrimų, kurie patvirtina, jog skrodimo metu trombuose buvo rasta hidrintų riebalų. Jie nėra suvirškinami ir mūsų žarnyne gali nusėsti bet kur“, – pasakojo mitybos specialistė.
Anot jos, jei vaikai pradeda dažniau sirgti, tai rodo, kad imuninė sistema yra nusilpusi. „Yra tokie organai, kurie dirba tyliai ir „nesiskundžia“. Vienas tokių – visų nuodingų medžiagų barjeras – kepenys. Jos sau darbuojasi ir niekas net negalvoja, kad šiandienis galvos skausmas yra susijęs su prieš savaitę suvalgyta dešrele. Bet kai kepenys nebeatlaiko, yra pažeidžiami antriniai organai – skydliaukė, oda, o šie iškart „rėkia“: „Pažiūrėk, kaip blogai“, – pasakojo pašnekovė. Ji pabrėžė, kad šiandien vaikai jau serga tokiomis ligomis, kuriomis anksčiau sirgdavo penkiasdešimtmečiai ir tai kelia didžiulį nerimą.
„Visa tai nutinka dėl to, kad savo kūdikiams perduodame imuninę sistemą tokią, kokią turime patys. Bėda ta, kad dėl prastos mitybos imuninė sistema karta iš kartos silpsta. Be to, vaikų susilaukiame vis vėliau, o tai reiškia, kad iki to savo imuninę sistemą dar labiau „išvarginame“. Vienintelė išeitis – prieš nėštumą susirūpinti savo imunine sistema ir mityba“, – sakė specialistė. Tam reikia atidžiai stebėti, ką valgome. „Turiu prastą naujieną – net 80 proc. to, kas yra prekybos centruose, yra nevalgoma. Todėl pirmas žingsnis, ką reikia padaryti, pašalinti nuodus iš mūsų mitybos – cukrų, miltus, hidrintus riebalus ir visokius stipriklius“, – teigė K. Bognar.
Cukrų valgo bakterijos
Kaip tą padaryti ir kaip prie tokios mitybos pripratinti vaikus? „Kai kurie pakeitimai yra visai neskausmingi. Pavyzdžiui, kviečiai yra vienas labiausiai modifikuotų produktų. Niekas anksčiau nekalbėjo apie glitimą. Dėl to, kad suvartojamas jo kiekis buvo gerokai mažesnis. Dabar glitimo gauname ne tik su miltiniais produktais, bet ir su perdirbtu maistu. Glitimas daug kur yra naudojamas kaip tirštiklis, užpildas. Toks jo kiekis blogai veikia žarnyną, nes ilgainiui žarnynas ima vis prasčiau įsisavinti maistingąsias medžiagas. Be to, glitimas siejamas su vaikų hiperaktyvumu, negebėjimu susikaupti, prastu miegu. Kaip mažinti? Pakeiskite kvietinius miltus pilno grūdo avižiniais miltais. Žinau, kad vaikai yra pratę prie skonio ir įsiūlyti kažką kito yra labai sunku, bet avižinių miltų skonis yra panašus. Alternatyvų yra ir daugiau, tik reikia paieškoti sau tinkamiausių“, – pasakojo specialistė.
Ji patarė, kokiais natūraliais saldikliais geriausia pakeisti cukrų. „Medus yra sveikas saldiklis, kol jo nekaitiname. Pakaitintas iki 46 laipsnių, jis praranda savo gerąsias savybes ir ima lipti prie žarnyno sienelių. Agavų sirupas yra 100 proc. fruktozė ir yra pavojus jos perdozuoti. Klevų sirupas ta prasme yra geresnis. Kad ir kaip bebūtų, visur yra reikalingas saikas. Vienintelis saugus saldiklis yra stevija. Bet ji turi ypatingą skonį“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, geriausias būdas sudominti vaikus sveika mityba, įtraukti juos į maisto ruošimo procesą. „Pasigaminkite su vaikais ledų iš bananų, uogų ir kokosų grietinėlės. Arba avokado, bananų ir kakavos. Patikėkite, ilgainiui tokie desertai taps mėgstamiausiais jūsų šeimoje“, – teigė K. Bondar.
Vis dėl to kodėl saldumynai taip vilioja ir traukia? „Mes dažnai turime blogųjų bakterijų perteklių. Bakterijos, grybeliai, parazitai valgo cukrų, todėl turime suprasti, kas mūsų alkis nevisai yra mūsų, o mūsų „gyventojų“. Jei organizme sumažėja blogųjų bakterijų, potraukis saldumynams taip pat mažėja“, – teigė pašnekovė.