Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas. Svarbiausius kūdikių mitybos principus jis pateikė savo paskaitoje, kurią organizavo vaikų ir jaunimo klinika „Empatija“.
Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų:
- primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas);
- maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų);
- saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas);
- tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).
Primaitinimas pradedamas kūdikiui esant 4–6 mėnesių amžiaus. Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną:
- kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje;
- pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas;
- labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna);
- vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus;
- rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti;
- dar vienas požymis – dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.
Pradėjus kūdikio primaitinimą reikia bandyti duoti po vieną produktą ir tą patį maistą duoti maždaug savaitę, kad vaikas apsiprastų, o jūs per tą laiką turite stebėti reakciją dėl galimos alergijos. Maitinkite kūdikį 2–3 kartus per dieną ir pradėkite nuo mažo šaukštelio kiekį didindami palaipsniui.
V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.
Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti. Pirmiausia – druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus – jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių – tai salmoneliozės pavojus. Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę. Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
Nuo ko pradėti?
Yra keletas variantų, nuo kurio maisto produkto galima pradėti primaitinimą.
Daržovės, kaip pirmas maistas, tinkamas produktas yra tuomet, jei šviežių daržovių sezono metu kūdikiui sueina 4–6 mėnesiai. Taip pat pradėti nuo daržovių gerai, jei vaikui svoris auga pakankamai.
Antras variantas – grūdinės košės, pavyzdžiui, avižos, ryžiai. Jos geros tuo, kad padeda auginti svorį.
Trečias variantas – mėsa. Paprastai mėsa kūdikiams duodama vėliau, tačiau jei matoma, kad vaikui vystosi mažakraujystė, tuomet pirmas vaiko maistas gali būti ir mėsa. Mėsą kūdikiui galima paruošti įvairiai, pavyzdžiui, duoti nedideles juosteles, kad vaikas galėtų jas pačiulpti, mėsa gali būti sutrinta, sumalta, o kai vaikas moka kramtyti – galima duoti kąsnio dydžio gabaliukais supjaustytą mėsą, dar vėliau – didesniais gabaliukais, kuriuos reiktų ir pačiam atkąsti.
Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį.
4 mėn. kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo daržovių: pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Šių daržovių košes galima pagardinti sviestu arba aliejumi. Daržoves reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti – ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti su mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias.
Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
5 mėn. jau galima įtraukti vaisius: bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Svarbu, kad vaisiai ir uogos būtų duodami po daržovių, nes jie yra saldūs, tad pirma vaiką pripratinus prie vaisių, vėliau gali būti sunku supažindinti ir su daržovėmis. Vaisių ir uogų virti nebūtina – galima duoti ir šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkius gabaliukus.
Nuo 6 mėn. vaikui jau nebeužtenka vien mamos pieno, kad užtikrintume geležies, cinko, kalcio poreikį. Todėl rekomenduojama duoti ir mėsos, pavyzdžiui, jautienos, triušienos. Ją pirmiausia rekomenduojama virti, ne kepti, ir duodi ne dideliais kiekiais – labiau paragavimui.
Jei primaitinimą pradedate tik nuo šio mėnesio – pradėkite nuo aukščiau išvardintos eigos.
Nuo 7 mėn. prasideda ankštiniai produktai: žirniai, pupelės, avinžirniai. Nuo jų gali pūsti pilvuką, todėl rekomenduojama prieš paruošiant anksštinius pamirkyti ir nulupti odelę.
Nuo 8 mėn. pradedama bandyti kūdikiui duoti kiaušinio ir žuvies. Šie produktai yra labiau alergizuojantys, tad reiktų elgtis atsargiau. Atidžiai stebėkite savo vaiko reakciją. Taip pat nepradėkite visko duoti iš karto. Pavyzdžiui, atskirkite kiaušinio baltymą ir trynį – pirmiau pradėkite nuo trynio, vėliau duokite ir baltymo. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti.
Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis – jūros arba ekologiškai auginta.
Šiuo laiku galima pradėti maistą gardinti ir prieskoniais, pirmiausia – žolelėmis ir mažais kiekiais. Iki metų vengti duoti cukraus ir medaus.
11 mėn. kūdikiui jau pradedami duoti pieno produktai. Iš pradžių galima duoti kefyro, rūgštaus jogurto, vėliau – karvės pieno. Duokite po mažą kiekį ir stebėkite.
Kai vaikui sueina metai, jis jau būna išbandęs beveik visus maisto produktus ir gali valgyti beveik tą patį, ką ir suaugusieji, sako gydytojas. Nuo metų vaikas turėtų gauti tris valgymus ir du užkandžius.
Kaip užtikrinti visas reikalingas maistines medžiagas?
Vaikai nuo vienerių metų kasdien arba dažnai turėtų gauti mėsos, paukštienos, žuvies arba kiaušinių. Taip užtikrinsite baltymų ir reikalingų mikroelementų poreikį.
Taip pat labai svarbu kasdien valgyti daržovių, turinčių vitamino A. Tai – morkos, moliūgai, žalios lapinės daržovės.
Reikėtų, kad vaikas gautų ir pakankamai riebalų, kaip energinės medžiagos.
Labai svaru vengti mažos mitybinės vertės gėrimų – arbatos, gaiviųjų gėrimų. Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę–ketvirtį stiklinės. Sultys turi mažai maistinių medžiagų, tačiau turi nemažai kalorijų, gali nuo jų pūsti ir pilvą.
Kartais, kai matome, kad reikalingų maistinių medžiagų su maistu gauti nepavyksta, skiriami vitaminų-mikroelementų papildai.
Vegetarinė mityba, nors šiais laikais jau populiari ir tarp vaikų, pasak gydytojo, mažiesiems nėra rekomenduojama, nes negali užtikrinti arba sunkiai užtikrina visus mitybinius poreikius. Tokį mitybos planą reiktų aptarti su mitybos specialistu. Reiktų atidžiau stebėti pagal vegetarinį mitybos planą auginamą vaiką, atlikti papildomų tyrimų ir esant poreikiui, skirti reikiamų vitaminų ir mikroelementų.
Anksčiau būdavo rekomenduojama visą maistą kūdikiams trinti, tačiau dabar atsiradusios ir kitokios rekomendacijos – kad galima pradėti duoti maistą gabaliukais. „Reiktų patiems tėvams pabandyti ir pažiūrėti, kaip jų vaikams sektųsi valgyti maistą, pateiktą gabaliukais. Žinoma, trintą maistą valgyti lengviau, bet jei vaikas jau turi dantukų, tikrai galima pabandyti duoti ir supjaustytą gabaliukais. Vyresniems vaikams jau būtina duoti maistą gabaliukais, nes tai lavina ir rankų motoriką, ir judesių koordinaciją, ir patį sugebėjimą ryti. Be to, tyrimais buvo įrodyta, kad tie vaikai, kurie gaudavo mastą gabaliukais, paaugę buvo mažiau išrankesni maistui“, – pataria gydytojas V. Sutkus.