Lyg ir aišku, ko norisi – geresnės mašinos, didesnio būsto, daugiau kelionių, naujesnės elektronikos, labiau įtraukiančių „Netflix“ serialų. Bet, galų gale, paklausus tokio žmogaus, ko jis nori iš tikro, pasigirsta atsakymas – „nežinau, ko noriu“. Ir čia ne tas paikas, paaugliškas „nežinau, ko noriu, nes, seneliuk, viskas jau taip boring (angl. nuobodu)!..“ Čia funkcionalaus žmogaus, įstrigusio kasdienybės rate, frustracija. „Viskas mano gyvenime gerai, bet kažkas ne taip. O kas – nežinau.“
Praktiniais patarimais, situacijomis ir mintimis apie tai dalijasi Julius Tilvikas, psichologas, koučingo specialistas, tinklalaidės „Tilviko Lizdas“ autorius ir vedėjas, Ankstyvojo ugdymo forumo’2024 pranešėjas.
Tomo istorija
Sakykime, yra toks Tomas ir jis gyvena Vilniuje (herojaus išgalvotas, tad jei sutampa su kažkieno realybe, tai visiškai atsitiktinai). Jis ir bus mūsų situacijos archetipinė asmenybė.
Darbo dienos rytais jis keliasi, kartu su žmona greitai suruošia vaikus į mokyklą ir darželį, rengiasi džinsiukais, marškiniais, apsiauna kedukus ir sėda į lizinginį juodą „Toyota RAV“, apsuka ratą išleisdamas vaikus. Tada į darbą, kur valdo projektus, tvarko dokumentus, dalyvauja susitikimuose, sprendžia problemas, valgo dienos pietus ir geria kavą iš aparato.
Vakare jo laukia namai, lyg ir mylinti bei mylima šeima, su kuria vis mažiau ryšio. Kažkoks pabuvimas su vaikas ir galiausiai – laikas skrolinant ir žiūrint reelsus. Tai ir užknisa, ir kelia kažkokį keistą pasitenkinimą. Laikas eina gana lėtai, laukiant savaitgalio, kai galima būtų kažkur ištrūkti, lyg ir atsipalaiduoti pasilinksminant, bet normaliai nieko taip ir nenuveikiant per tas kelias dienas.
Gal būtų faina keliauti, to nori žmona, bet kelionių planavimas baigiasi serialų žiūrėjimu. Seksas nebeįdomus, vaikai neretai užknisa, pinigų visad norėtųsi daugiau, kažką norėtųsi daryti kitaip, tik neaišku, ką…
Oficialiai Tomo gyvenimas neblogas, o kai kam net gali atrodyti geras.
Tačiau giliai viduje Tomas supranta – „su mano gyvenimu kažkas yra gerokai ne taip“. Kad ir ką darytų, jis nesijaučia nei laimingas, nei įkvėptas, nei savo vietoje. Tokiai būsenai nusakyti puikiai tinka frazė „ko noriu, nežinau, o ką žinau – nenoriu“.
Vienas nežinomųjų – „kodėl?“
Visaverčio gyvenimo lygtyje atsakymas į klausimą „kodėl?“ yra vienas iš nežinomųjų. Šią paprastą koncepciją prieš kelis dešimtmečius atskleidė autorius ir lektorius Simonas Sinekas. Klausimas „kodėl aš darau tai, ką darau?“ gali atskleisti giliai įsišaknijusias vidines motyvacijas, lemiančias mūsų mąstyseną, jauseną ir galiausiai – pasirinkimus.
Tomui, kaip ir daugeliui kitų, taip pat įstrigusių netenkinančioje rutinoje, šis klausimas iš pradžių gali atrodyti tuščias. Darau, nes: taip įpratęs, taip daro visi, niekas už mane nepadarys, nes privalau ir reikia, nes man taip darosi... Klausdami savęs „kodėl?“ klausiame ne apie darbą, rutiną ar net trumpalaikius savaitgalio malonumus. Klausiame apie prasmę, giliai rezonuojančią su asmeninėmis vertybėmis, kasdienius veiksmus paverčiančią prasmingais.
Pradėję nuo klausimo „kodėl“, gilinamės į sąmonės ir pasąmonės sluoksnius, peržengiančius materialius gyvenimo dalykus. Tai apie ryšį su savimi (ar jo ieškojimą), kūrimą, mokymąsi, ir apie asmenybės pokyčius bei augimą. Atsakius į tikrąjį „kodėl“ nusilupa visuomenės ir artimųjų lūkesčių etiketės, sau pasakojami melai, instagraminiai filtrai ir kitos nesąmonės, kuriomis dangstome tai, kas mums svarbu iš tikro. Gyvenimo lygtyje nežinomasis tampa „žinomuoju“. Belieka apsispręsti, ar norime išspręstą lygtį pradėti taikyti realiame gyvenime.
Kodėl = vertybės
Pagrindinių vertybių žinojimas yra tarsi kompasas didžiuliame gyvenimo pasirinkimų vandenyne. Juo galima vadovautis priimant sprendimus, keičiant savo elgesį ir sukant gyvenimą arčiau autentiškumo. Pavyzdžiui, Tomui vertybes gali užgožti ilgus metus trunkantis poreikis atitikti kitų lūkesčiams. Iš kur tas poreikis? Tegul Tomas aiškinasi tai savo psichoterapijos seansuose. Tikėtina, ten jas po truputį atras prisimindamas ir pabūdamas su didžiausio džiaugsmo ir gilaus nusivylimo akimirkomis – ieškodamas bendrų šių patirčių gijų... O gal kažkaip kitaip.
„Tai, Juliau, kaip man tas tavo reklamuojamas vertybes atrast?“ – klausia skaitytojas ar skaitytoja. Gali pradėti nuo minčių užsirašinėjimo. Kas buvo svarbu šiandien, o kas nevertinga. Gal kažkada anksčiau jautei gilų pasitenkinimą (nebūtinai malonumą) arba priešingai – pasibjaurėjimą, nusivylimą, baimę dėl kažko, kas tau svarbu. Gal tai buvo laisvės pojūtis, kūrybiškumo proveržis, santykis su kitu žmogumi, pasiekimai, o gal atradimo džiaugsmas? Neskubėk, suteik sau laiko (pa)būti su jau užrašytomis mintimis. Rašyk kitą dieną. Rašyk po savaitės, mėnesio. Su laiku pradės ryškėti kontūrai to, kas tau tikrai svarbu.
Dar vienas, megasvarbus dalykas. Visiškas atvirumas ir sąžiningumas prieš save – tai raktas į sėkmingus panašaus pobūdžio rašymus.
Dalykai, trukdantys save pažinti
Kelias į geresnį savęs pažinimą, o kartu ir su tuo susijusius pokyčius tikrai turės kliūčių. Pokyčių ir nesėkmės baimės, visuomenės spaudimas ir „ką kiti pagalvos“ spąstai. Net ir mūsų pačių psichikos kliūtys, tarkime, psichologinės traumos, gali trukdyti priimti save iš esmės. Trukdys keistis ir gyventi pagal savąsias vertybes, pagal savąjį „kodėl“.
Mūsų herojaus Tomo baimė nebeatlikti įsipareigojimų šeimai ar prarasti finansinį stabilumą sulaiko nuo radikalaus karjeros keitimo, kurio jis slapta trokšta.
Norint įveikti šias baimes pirmiausia reikia jas atpažinti, tada - priimti ir galiausiai palaipsniui sumažinti jų įtaką. Tai vyksta keičiant mąstymą, formuojant naujus psichologinius įpročius ir elgesio modelius. Profesionali pagalba, tokia kaip koučingo sesijos ar psichoterapija, gali padėti įveikti šias sudėtingas emocines būsenas ir pasipriešinimą keliančius kompleksus. Pokyčiams palankios terpės kūrimas tiek savo viduje, tiek aplinkoje yra labai svarbus asmeniniam transformavimuisi galint daryti tai, ką nori iš tikro.
Jau žinau savo „kodėl“. Kaip pasikeisti?
Tam, kad būtų prasmingi, pokyčiai nebūtinai turi būti didžiuliai. Tiesą sakant, perspaudžiant ir reikalaujant iš savęs greitų ir radikalių pokyčių sukuriame tik dar didesnį pasipriešinimą ir nubloškiame save atgal, primindami sau „matai, tai ir yra įrodymas, kad man nepavyks“.
Maži, nuoseklūs veiksmai ir pastangos, suderintos su asmeninėmis vertybėmis, laikui bėgant sukels didelių pokyčių. Pavyzdžiui, Tomas galėtų pradėti savaitgalį skirdamas valandą savo pomėgiui, kuris jam buvo lyg ir įdomus, bet vis numodavo ranka – „ai, ką čia ta valanda – niekas dėl to nepasikeis“.
Mažų, pasiekiamų ir apčiuopiamų tikslų nusistatymas gali padėti įgyti daugiau pasitikėjimo ir suteikti pagreitį. Ant įgyto didesnio pasitikėjimo pamato galima statyti naujus, didesnius tikslus ir įgyvendinti didesnius pokyčius. Galbūt tas sprendimas bus perskaityti knygą, susijusią su pomėgiu ar karjeros pokyčiu, apsilankymas seminare, pokalbis su sutuoktiniu, vizitas pas psichologą. Kiekvienas žingsnis, kad ir koks mažas, yra žingsnis iš komforto zonos į autentiškesnį gyvenimą.
Kas neklysta, tas nesimoko
„O kas, jei man nepavyks?“ Jei kiekvienas mažas žingsnelis pavyksta iš pirmo karto – greičiausiai kažką darai ne taip. Mokantis naujų įgūdžių, keičiant mąstymą, bandant geriau suprasti save visiškai normalu atsidurti aklavietėse ir patirti nesėkmių. Jei apibrėšime klaidas kaip patirtis jose, galime atrasti naudos. Kiekvienas bandymas, sėkmingas ar ne, suteikia vertingų pamokų, prisidedančių prie augimo.
Tomas, kaip ir daugelis, gali bijoti sužlugti – „o jeigu investuosiu į savo verslo idėją ir ji nepasiseks?“ Jei jis sąmoningai priims nesėkmę kaip pamoką, tikėtina, kitą kartą darys dalykus kitaip. Tai nereiškia, kad Tomas nejaus nemalonių emocijų. Taip, jis gali jausti apmaudą ar nusiminti. Tomas – žmogus, jis turi jausmus. Jo jausmai yra jo psichikos reakcijos į tai, kas įvyko, vyksta ar gali įvykti. Jie praeis, o Tomas, pasimokęs iš klaidų ir švęsdamas pergales, judės savo, vertybiškai svarbaus tikslo link.
Apibendrinant
Kelias atrasti ir pasiekti tai, ko iš tikrųjų norime, nėra nei labai tiesus, nei labai lengvas. Jis reikalauja pastangų: savistabos, drąsos ir išėjimo iš komforto zonos. Tomui ir kiekvienam, atsidūrusiam beprasmingumo kryžkelėje, atsakius sau į svarbų klausimą „kodėl... aš darau dalykus, svajoju, elgiuosi, veikiu, būnu su kažkuo, bijau, nenoriu... „ atsivers naujas horizontas veikti ir gyventi kitaip. Su daugiau prasmės. Arba sąmoningai pasirinkti būti ten, kur yra, ir priėmus tokį sprendimą gyventi tiesiog ramiau.
Tu, skaitytojau ar skaitytoja, gali pradėti jau nuo šiandien. Tiesiog radus penkias minutes atsisėsti ir leisti sau pabūti su mintimis ir jausmais apie savo „kodėl?“ Jau dabar gali žengti mažą žingsnelį link gyvenimo, kuris tau atrodo labiau tavo. Tegu smalsumas rodo tau kelią!
Juliaus Tilviko pranešimą „Viskas mano gyvenime gerai, bet kažkas ne taip. O kas – nežinau“ galima bus išgirsti Ankstyvojo ugdymo forume’2024. Registracija – www.familyacademy.lt/forumas2024.