„Jei vienas ar abu nori žūtbūt laimėti ir galvoja, kad tik jo nuomonė, sprendimas yra vienintelis teisingas, o kito – ne, konfliktas išsiplečia, galbūt kažkuris nusileidžia, bet lieka nepatenkintas. Konfliktai kartojasi, kaupiasi nusivylimas santykiais, – tipinę situaciją nupasakoja R. Pietarienė. – Svarbu, kad abu partneriai galėtų išsakyti savo nuomones, jausmus ir bendrai ieškotų išeičių.“
Dar svarbiau į iškilusią konfliktinę situaciją pažiūrėti, jei šalia yra vaikų. Pašnekovės teigimu, jei konfliktų metu suaugusieji išlaiko pagarbų santykį, tuomet vaikai mato, kaip tėvai diskutuoja, kaip jie sprendžia įvairius klausimus, t. y. vaikai mato tinkamą pavyzdį. Ir atvirkščiai – nepagarbūs tėvų ginčai, vienas kito žeminimas, ilga tyla namuose, vaikų įtraukimas į konfliktą prašant ką nors perduoti kitam iš tėvų arba nepagarbiai atsiliepiant vienas apie kitą vaikui – visa tai yra netinkamo elgesio konflikto metu pavyzdžiai.
„Vaikai mokosi iš pavyzdžio ir iš to, kaip tėvai sprendžia konfliktus su pačiais vaikais. Svarbu išlaikyti pagarbą kitam žmogui. Tai leidžia neperžengti ribos, už kurios konfliktas tampa smurtiniu elgesiu“, – atkreipia dėmesį R. Pietarienė.