Atsiųstame pranešime spaudai šeimos gydytoja įspėja, kad laižyti ar valgyti varveklius bei sniegą gali būti pavojinga sveikatai pirmiausia dėl to, kad neaišku, ar jie susiformavo iš švaraus vandens. Net jei varveklis yra skaidrus, o sniegas baltas, negalime būti tikri, ar sušalusiame vandenyje nėra ligas sukeliančių virusų, bakterijų ar net pavojingų medžiagų.
„Niekada negalime būti tikri, kaip varvekliai susidarė, iš kur atitekėjo vanduo, gal, pavyzdžiui, per stogus, lietvamzdžius, tad juose gali būti žemių, gyvūnų ekskrementų ar kitokių teršalų, – akcentuoja gydytoja G. Barkauskienė. – Lygiai tas pat ir dėl sniego – mes nežinome jo sudėties, todėl yra didelė infekcijų rizika.“
Didžiausia tikimybė – susirgti žarnyno ir skrandžio infekcijomis, kurios gali pasireikšti tokiais simptomais kaip viduriavimas, pilvo skausmas, vėmimas, bendras negalavimas.
Šeimos gydytoja G. Barkauskienė aiškina, kad varveklių laižymas ir sniego valgymas iš esmės prilygsta siurbtelėjimui iš balos. „Steriliai laikyti vaikų ir saugoti nuo visų pavojų negalima ir tai būtų neprotinga. Reikia leisti vaikui domėtis aplinka, čiupinėti, tyrinėti, tačiau pasisaugoti taip pat reikėtų“, – pataria gydytoja G. Barkauskienė.
Gal yra saugesnių būdų grūdintis?
Tėvams, kurie patys savo vaikams siūlo paragauti varveklio ar sniego, norėdami juos užgrūdinti, šeimos gydytoja siūlo saugesnį būdą: pavyzdžiui, tegul vaikas kasdien vėsiu vandeniu apsiprausia veidą, kaklą.
Grūdintis padės ir kasdienis pabuvimas lauke – net tada, kai oras atrodo tam labai nepalankus. „Jei lauke šalta, reikia tiesiog pasirūpinti tinkama apranga: apsaugoti kaklą, nepamiršti kepurės, pirštinių, neperšlampamų šiltų batų. Jei oro temperatūra minusinė, veido odą reikėtų ištepti apsauginiu kremu nuo šalčio, nes vaikų oda yra jautresnė negu suaugusiųjų. Jei termometras rodo 10 laipsnių šaltį ar dar žemesnę temperatūrą, šį kremą naudoti tiesiog būtina“, – pabrėžia šeimos gydytoja G. Barkauskienė.
Ji primena, kad peršalimas – tik sąlyginis ligos pavadinimas. „Susergame ne dėl to, kad sušąlame. Taip, pernelyg ilgai trunkantis šalčio kentimas – stresas organizmui, kuris gali susilpninti imuniteto šarvus, bet peršalimu susergame, kai susiduriame su virusais. Nuo imuninės sistemos stiprumo ir kitų veiksnių priklauso, ar organizmas greitai nugalės ligos sukėlėjus, ar visgi susirgsime“, – aiškina šeimos gydytoja.
Peršalimo ligų sezono metu gydytoja taip pat pataria:
- Venkite artimo kontakto su sergančiais. „Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kad sergančių vaikų nereikėtų leisti į mokyklą ar darželį ir dėl to, kad nebūtų užkrėsti kiti, ir dėl to, kad vaikas galėtų ramiai sveikti ir sustiprėti. Bent penkias pirmas ligos dienas leiskite vaikams pabūti namie“, – sako gydytoja.
- Išmokykite vaikus plauti rankas. „Vaiką reikėtų išmokyti kuo dažniau plauti rankas: prieš valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ir pan. Ypač, kai yra peršalimo ligų sezonas, rankų plovimas turėtų būti dažnai akcentuojamas, – rekomenduoja gydytoja. – Pastebiu, kad kartais vaikai imituoja rankų plovimą, tačiau būtina įskiepyti šio proceso svarbą, tam skirti laiko, naudoti šiltą vandenį ir būtinai – muilą.“
- Valgykite įvairų ir subalansuotą maistą. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia – vaiko natūrali imuninė sistema, o jos pagrindas yra mityba. „Vaikui duodamas maistas turi būti įvairus, visavertis, gausus daržovių, vaisių, uogų, svarbus pakankamas kiekis sveikųjų riebalų (alyvuogių aliejus, sėklos, riešutai, avokadai), taip pat nereikėtų pamiršti mėsos ir žuvies, – sako gydytoja G. Barkauskienė. – Yra moksliškai įrodyta, kad imunitetui teigiamos įtakos turi vitaminas D, tad šis elementas ypač svarbus peršalimo ligų sezono metu. Be to, vaikui būtinas kasdienis fizinis aktyvumas, trunkantis bent valandą.“