1. Kiek kartų per metus darželinukui sirgti yra normalu ir kada po ligos vaiką jau galima išleisti į darželį?
Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, tad ir sergame bei „išaugame“ ligas skirtingai. „Prasidėjus darželio adaptacijai ir esant didesniam nervų sistemos jautrumui, vaikai yra dar imlesni infekcijoms dėl padidėjusios streso būsenos“, – pastebi vaikų gydytoja. Apskritai per mokslo metus darželinukas gali sirgti ir 8–9 kartus – tai normalu, kai didesnė dalis susirgimų yra virusinės kilmės ir kaskart neprireikia antibakterinio gydymo. Tokiu atveju vaikai sėkmingai pasveiksta namuose apsupti tėvų dėmesio ir meilės.
Virusinės kvėpavimo takų ligos bei žarnyno infekcijos – vienos dažniausių tarp 2–4 metų vaikų.
Paprastai praėjus 3–5 paroms po sunkios ligos intensyvaus gydymo pabaigos šeimos gydytojas suteikia šeimai patvirtinimą, kad galima grįžti į darželį. Jeigu liga nesunki ir gydantis namuose vaikas sveiksta, vertėtų palaukti, kol bus praėjusios bent 2 paros be ūmių simptomų (net jeigu tai tiesiog sloga) ir tik tuomet leisti į darželį.
2. Vaikas sukarščiavo: kada skubėti į ligoninės priimamąjį?
Vaikui sukarščiavus svarbiausia vartoti pakankamai skysčių, atidžiai stebėti, ar nesikeičia būklė ir neatsiranda kitų simptomų, matuoti temperatūrą ir jai pakilus virš 38,5 °C, duoti tinkamą vaistų dozę temperatūrai mažinti.
Vertėtų kreiptis mediko apžiūrai į šeimos gydytoją, ligoninės priimamąjį arba greitąją pagalbą, jeigu pastebite:
- kad vaikas tapo neadekvačiai vangus ir mieguistas;
- nepavyksta sumažinti temperatūros arba vaistai ją numuša tik trumpam;
- neveikia nuskausminamieji;
- atsiranda neblykštančių bėrimų;
- vaikas vemia, viduriuoja (6–8 kartus ir daugiau per dieną) ir geria mažai skysčių;
- per parą vaikas šlapinosi mažiau nei 3 kartus.
Pasimetus ir nežinant, kaip elgtis, galite kreiptis į pagalbos liniją 113, kurioje į medicininius klausimus atsako gydytojai ir suteikia tolimesnes instrukcijas.
3. Vaikas sukarščiavo: kaip parinkti tinkamą vaistų dozę ir kas kiek laiko duoti?
Temperatūrai pakilus daugiau nei 38,5 °C , vartojame vaistus tiksliai juos dozuodami pagal vaiko svorį.
Ibuprofeno dozavimas: 10 mg – 1 kg kūno svorio. Pavyzdžiui, 15 kg vaikui tinkama dozė yra 150 mg. Ibuprofeną galima vartoti ne daugiau negu 3 kartus per parą (t. y. kas 8 val.).
Paracetamolio dozavimas: 15 mg – 1 kg kūno svorio. Paracetamolį galima vartoti ne daugiau negu 4 kartus (t. y. kas 6 valandas).
Rinktis žvakutes, sirupą ar miltelius? Žvakutės puikiai tinka naujagimiams arba kūdikiams. Jos suveikia daug greičiau nei geriami vaistai, o taip pat tinka, kai vaikas vemia. Vyresniems vaikams paprastai labiau tinka sirupas arba milteliai, tačiau vertėtų žinoti, kad vartojant sirupą ar miltelius, prireiks daugiau laiko, kol pradės veikti vaistai.
Jeigu temperatūra kyla dažniau nei kas 6–8 val.: vartojami abu vaistai pakaitomis. Vieno pakilimo metu – ibuprofenas, po 3 valandų nuo ibuprofeno dozės vartojamas paracetamolis. Tokiu būdu yra išlaikomas pakankamas intervalas tarp to paties vaisto dozių.
4. Kuo skiriasi virusinė ir bakterinė infekcija?
Virusinei infekcijai yra būdinga staigi, ūmi ligos pradžia, dažnai progresuojanti netgi valandomis. Per kelias dienas simptomai tampa itin ryškūs ir yra pasiekiamas ligos pikas. Gydome pasireiškiančius simptomus, ir paprastai per 3–5 dienas savijauta ima palaipsniui gerėti.
Bakterijų sukeltų ligų eiga dažniausiai yra vangesnė, laikotarpiai ilgesni, o sergančio vaiko savijauta prastėja. Įvertinus vaiko būklę, ligos eigą, atlikus pagrindinius tyrimus, galima įvertinti ligos pobūdį ir paskirti tinkamą gydymą.
5. Kiek skysčių per dieną reikėtų išgerti sergančiam vaikui?
Iki 10 kg sveriantiems kūdikiams ir vaikams fiziologinis skysčio poreikis per parą yra ~1 litras.
12–15 kg sveriantiems vaikams – 1100–1250 ml.
Karščiuojant, esant vėmimui ar viduriavimui, gausiam prakaitavimui netenkama daugiau skysčių, todėl didėja ir skysčių poreikis. Galima siūlyti vandenį, elektrolitų tirpalą, sultinį, nestiprią arbatą arba jei kūdikis žindomas – pasiūlyti dažniau žįsti. Jeigu skysčių netekimas nėra intensyvus, dalį paros skysčių keičiame elektrolitų tirpalu arba negazuotu mineraliniu vandeniu.
6. Kaip gydyti slogą?
Kol vaikas dar negeba išpūsti nosies, slogai valyti geriausia turėti nosies gleivių siurbtuką (aspiratorių) arba nosį plauti su vandens plovimo sistema (2–3 kartus per dieną).
Esant slogai svarbu tinkamai išvalyti nosį pasirinktu metodu ir stebėti, ar kvėpuojama per nosį. Jeigu nosį išplovus vaikas vis tiek kvėpuoja prasižiojęs, naudojame sutraukiančius lašus arba purškalą į nosį. Vaistus lašinant arba purškiant, atkreipkite dėmesį, kad vaistai patektų ne į ryklę, o ant šnervės gleivinės.
7. Kaip gydyti kosulį?
Kaip galime padėti vaikui:
- užtikrindami pakankamą skysčių kiekį;
- drėkindami patalpas;
- inhaliuojant su vandeniu (esant sausam dirginančiam kosuliui) arba su fiziologiniu tirpalu (esant šlapiam kosuliui). Tačiau jei inhaliavimas sukelia diskomfortą, sudirginimą arba kosulys intensyvėja – nebetęsti;
- nenaudojant dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, eterinių aliejų;
- sveikimo stadijoje, norint paskatinti atsikosėjimą, galima kutenti, naudoti lengvą vibracinį masažą.
Nerekomenduojama duoti sirupų nuo kosulio, nes maži vaikai dar nemoka ir negali efektyviai atsikosėti.
Taip pat svarbu žinoti, kad kosulys gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pavyzdžiui, jeigu sveikstama po bronchito ar plaučių uždegimo, sveikimo (atsikosėjimo) stadija gali trukti net 3–4 savaites.
8. Ką reikėtų daryti, kai vaikui skauda gerklę?
Kokių priemonių imtis, kai vaikui pradeda skaudėti gerklę:
- stengtis nedirginti gleivinės, pavyzdžiui, vartojant rūgščius maisto produktus;
- naudoti pastiles, ledinukus, purškalus ryklei pagal amžių;
- jeigu rijimas yra apsunkintas ar nepakanka efekto po vietiškai veikiančių čiulpiamųjų pastilių ar purškalų – galimas ibuprofenas nuskausminimo ir priešuždegiminio veikimo tikslu.
9. Ką daryti, kai vaikas vemia ar viduriuoja?
Kai vemiama ar viduriuojama, ypač daug kartų, greitai netenkama skysčių. Todėl svarbu stebėti ir užtikrinti pakankamą vaiko skysčių kiekį, skaičiuojant, kiek išgeria.
Esant pavieniam vėmimui ar viduriavimui, suduokite 60–80 ml/val. elektrolitų tirpalo ir nenaudokite viduriavimą slopinančių medžiagų, stebėkite būklę. Esant daugkartiniam vėmimui – kreipkitės pas gydytoją.
Šiuo metu taip pat svarbu nevartoti karvės pieno, šviežių vaisių ir daržovių. Tinka virtas, troškintas, švelnus maistas.
10. Kaip stiprinti mažų vaikų imunitetą, kad jie sirgtų kuo rečiau?
Pasak gydytojos, deja, bet vienos stebuklingos piliulės, padedančios sustiprinti imunitetą, nėra. Vaikui augant, kiekvieno kontakto su ligų sukėlėjais metu organizmas susipažįsta, mokosi atsakyti, įgauna atmintį daliai ligų ir tokiu būdu formuojasi imunitetas.
Kaip galime padėti? Su savo meile vaikams, kantrybe, laiku lauke be baimės išsitepti, taškantis balose ir statant sniego senį, sveika mityba, vitaminu D, žuvų taukais (omega 3).
Daugiau informacijos rasite socialinėje iniciatyvoje Lietuvos tėvams „Auganti šeima“.