Lietuvos gamtoje gyvena trys gyvačių rūšys: lygiažvynis žaltys (retai pastebimas), geltonskruostis žaltys ir paprastoji angis. Tik viena iš jų – paprastoji angis yra nuodinga.
Geltonskruostį žaltį atskirti nėra sunku – jo išskirtinis bruožas yra šviesios dėmės (dažniausiai gelsvos) galvos šonuose, vadinamos „ausytės“. Retai sutinkamas lygiažvynis žaltys yra gana panašus į angį, bet, geriau įsižiūrėjus, pastebimas skiriamasis šio žalčio bruožas – palei akis einanti tamsi juosta.
Paprastoji angis (lot. Vipera berus) turi savotišką zigzago formos raštą per visą nugarą. Įdomu ir tai, kad angies vyzdžiai yra vertikalūs ir siauri (kaip kačių), o žalčių – alūs. Tai yra skiriamasis nuodingos angies ir nenuodingų žalčių požymis. Be to, angies galva yra trikampės formos, žalčio – labiau primena ovalo.
Tiek angį, tiek žaltį galima sutikti ne tik miške, ežere ar pievoje, bet taip pat ir kaimo sodybos teritorijoje, ypač jeigu vietovė drėgna (pamiškė, paežerė).
Kaip atskirti angies ir žalčio įkandimą?
Tiek angis, tiek žaltys bijo žmonių, slepiasi ir pirmi nepuola. Vis dėlto, kai gyvatė pajaučia grėsmę – netyčia primynus, prispaudus ar užspeitus – ji ginsis šnypšdama ir kąsdama. Išsigandęs žaltys dar gali apsimesti negyvu arba ant žmogaus išspjauti nemalonaus kvapo, nenuodingo skysčio porciją.
Jei įkando angis, matysite dvi skylutes nuo dantų, pažeistą vietą pradės stipriai skaudėti, ji paraus ir patins.
Jei įkando žaltys – įkandimo vietoje bus daug smulkių dantukų žymių; pažeista vieta gali taip pat parausti, patinti ir skaudėti.
Kas vyksta įkandus angiai?
Paprastosios angies įkandimas yra skausmingas, tačiau nuodai nėra mirtini. Dažniausiai po paprastosios angies įkandimo pradeda skaudėti įkąstą galūnę, ji parausta ir gali stipriai patinti. Retesniais atvejais, per pirmas kelias valandas po angies įkandimo gali išryškėti bendri apsinuodijimo simptomai:
• baimės jausmas,
• galvos svaigimas,
• bendras silpnumas,
• pykinimas, vėmimas, viduriavimas,
• tachikardija, hipotenzija, šokas,
• padidėjęs prakaitavimas,
• dusulys,
• kraujavimas iš nosies ar burnos gleivinės.
Jeigu įkandimas yra galvos, kaklo srityje – apsinuodijimo simptomatika bus ryškesnė. Angies nuodams jautresni yra vaikai bei vyresnio amžiaus žmonės.
Įkandus žalčiui, apsinuodijimo nebus, tačiau vietinę įkandimo reakciją tikrai galite pamatyti.
Visada įkandus bet kokiai gyvatei yra rekomenduojama kreiptis į medikus. Pirma pagalba įkandus gyvatei:
◦ visų pirma – nepanikuoti ir nuraminti vaiką.
◦ Nuimti visus aksesuarus nuo įkąstos galūnės (dėl patinimo ir užstrigimo rizikos).
◦ Leisti žaizdai pakraujuoti iki 30 sek., kad išbėgtų dalis nuodų.
◦ Įkandimo vietą nuplauti ir šaldyti.
◦ Įkąstą galūnę sutvarstyti, sumažinant (o ne sustabdant) kraujotaką joje; rekomenduojama galūnę laikyti žemiau širdies lygio.
◦ Gerti daug vandens.
◦ Jeigu skauda – duoti išgerti nesteroidinių vaistų nuo skausmo (ibuprofeno arba paracetamolio); jeigu vaikas apskritai yra alergiškas arba intensyviai tinsta įkandimo vieta – rekomenduojama duoti priešalerginių vaistų.
◦ Stebėti vaiko būklę iki atvykstant GMP arba patiems atvykstant į gydymo įstaigą. Reikėtų vertinti vaiko sąmonę, kvėpavimą ir širdies veiklą (gyvybinius rodiklius). Jeigu sutrinka kvėpavimas ir/ar širdies veikla – taikyti pradinį gaivinimą iki atvykstant specializuotai pagalbai.
Įkandus angiai, gydymo įstaigoje dažniausiai taikomas žaizdos išvalymas, simptominis gydymas ir paciento/-tės sveikatos būklės stebėjimo taktika. Sunkiais atvejais (kurie pasitaiko labai retai), gali būti taikomas gydymas antitoksinu gyvatės nuodams (antiveninu).
Jeigu įkando žaltys – žaizda išplaunama, skiriamas simptominis gydymas (vaistai nuo skausmo, patinimo).
Lietuvoje yra įsteigtas SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuras, kuris teikia konsultacijas telefonu įvairių apsinuodijimų klausimais visą parą. Šiuo kontaktu galite pasinaudoti ir esant gyvatės įkandimo atveju. Telefono numeris: +370 5 236 20 52
Ko NEGALIMA daryti įkandus gyvatei?
• Čiulpti nuodų iš žaizdos – dviguba rizika – įsimesti infekcijai į žaizdą arba apsinuodyti teikiančiajam „pirmąją pagalbą“.
• Užveržti įkąstos galūnės.
• Bandyti išpjauti ar prideginti įkandimo vietą.
• Gaudyti gyvatės.
Kaip apsisaugoti nuo gyvatės įkandimo?
Vaikštant miške rekomenduojama dėvėti ilgas kelnes ir aulinukus (tai, beje, padeda ir nuo erkių!), stebėti krūmus, nesėsti ant neapžiūrėtos vietos. Jeigu einate su vaikais miške prietemoje – geriau naudoti žibintuvėlį (gyvatės nemėgsta šviesos).
Pamačius žaltį arba angį geriausia nedaryti jokių staigių judesių, sustoti ir ramiai nueiti. Negalima čiupti gyvatės, su ja žaisti.