Kaip anksčiau šiais metais pranešė CNN, maistui tenka svarbus vaidmuo klimato kaitos krizėje. Pavyzdžiui, auginant gyvulius, skirtus žmonių maistui, sunaudojama itin daug žemės ūkio naudmenų – kertami miškai, nyksta biologinė įvairovė, teigia ekspertai.
Gyvuliai, kaip žinoma, išskiria kenksmingas dujas, darančias didžiulį neigiamą poveikį aplinkai. Pasak JT Aplinkos programos, galvijų, avių ir ožkų išmatos išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios per 20 metų planetai padaro 80 kartų didesnį poveikį nei anglies dioksidas.
Pavyzdžiui, viena suaugusi karvė per parą gali išmesti iki 500 l metano. Ekspertai teigia, kad sudėjus visus šiuos rodiklius, tai sudaro apie 15 proc. visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys, maitinantis planetai palankia mityba, žemės naudojimas sumažėtų net 51 proc., šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas – 29 proc., o trąšų naudojimas – 21 proc., be to, ženkliai pailgėtų žmonių gyvenimas.
„Pakeitus mitybą galima sulėtinti klimato kaitą, ir, laimei, kad tai, kas sveikiausia planetai, yra geriausia ir mums“, – sakė gydytojas Walteris Willettas, tyrimo bendraautorius ir Harvardo TH Chan visuomenės sveikatos mokyklos Mitybos skyriaus pirmininkas.
Mityba, naudinga ne tik žmonėms, bet ir visai planetai
2019 m. „EAT-Lancet“ komisija, kurią sudaro 37 garbūs mokslininkai iš 16 šalių, sukūrė dietą, siekiančią dviejų tikslų – maksimaliai pagerinti žmonių sveikatą ir kartu sumažinti milijardų žmonių sukeliamą poveikį aplinkai dėl vartojamų maisto produktų.
Sudarytame mitybos plane pabrėžtas didesnis vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių augalų ir kitų augalinės kilmės baltymų vartojimas, o mėsos ir pieno produktų vartojimas sumažintas iki minimalių porcijų.
Šių metų vasaros pradžioje žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtame tyrime analizuoti daugiau kaip 200 tūkst. moterų ir vyrų mitybos duomenys – taip siekta išsiaiškinti, kaip jie atitinka „Eat-Lancet“ mitybos gaires.
Visi žmonės buvo įtraukti į ilgalaikius tyrimus ir jų pradžioje neturėjo jokių ilgalaikių ar rimtų ligų. Kas ketverius metus visus 34-erius metus, kol vyko tyrimas, dalyviai pildė mitybos klausimynus, suteikdami tyrėjams didžiulį duomenų kiekį. Tada mokslininkai įvertino dietas pagal 15 maisto grupių suvartojimą. Planetai naudingiems maisto produktams auginti reikia mažiau bendrų išteklių, įskaitant nesmulkintus grūdus, daržoves, sveikus vaisius, ankštinius augalus, sojų pupeles ir nesočius augalinius aliejus, tokius kaip alyvuogių aliejus.
Taip pat buvo vertinami maisto produktų, kuriems užauginti reikia daug žemės išteklių, pavyzdžiui, galvijai, avys, ožkos, kiaulės ir naminiai paukščiai, ir pridėtinio cukraus, kuris kelia daug pavojų sveikatai, suvartojimas.
Tyrime nustatyta, kad 10 proc. žmonių, kurie laikėsi „Eat-Lancet“ sudarytos planetinės dietos, ankstyvos mirties rizika sumažėjo net 30 proc. Be to, tiems, kurie uoliausiai laikėsi šios dietos, grėsė 28 proc. mažesnis pavojus neurodegeneracinio mirtingumui, 14 proc. mažesnė rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 10 proc. mažesnė rizika mirti nuo vėžio ir 47 proc. mažesnė rizika mirti nuo kvėpavimo takų ligų.
„Kaip rodo tyrimo išvados, žmogaus ir planetos sveikata yra susijusi. Sveika mityba skatina aplinkos tvarumą, o tai yra būtina kiekvieno žmogaus įvairiapusei gerovei“, – pridūrė tyrėjai.
Dietologė: svarbiausia – klausyti savo kūno poreikių
Delfi kalbinta gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo šalininkė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė sako, kad jei apie tam tikrą dietą kalbame kaip apie gyvenimo būdą, tai tvarumas svarbu visada – kad ir ką bepasirinktume valgyti.
„Svarbu maisto nešvaistyti, jo neišmesti. Be, kad ir kaip bebūtų, reikėtų stengtis, kad mityba būtų palanki ir sveikatai. O tame, kaip ir minimoje planetai palankioje dietoje, vis dėlto išties figūruoja augalinis maistas. Bet tai nereiškia, kad žmogus neturi valgyti mėsos. Derėtų nuraminti žmones, kurie nori save įsprausti į kažkokius rėmus manydami, kad tai labai sveika, kad tai pagerins kažkokius rodiklius – na, nebūtinai. Tenka matyti žmones, kurie, atsisakę tam tikrų produktų, vėliau susiduria su negalavimais. Pavyzdžiui, mėsa turi turi taip reikalingos geležies, o kai jos trūksta, pasireiškia energijos stoka, sutrinka dėmesys, atmintis“, – sako mitybos specialistė.
A.Jauniškytė-Ingelevičienė pabrėžia, kad visada labai svarbu klausyti savo kūno poreikių.
„Jeigu žmogus nori mėsos, nes mėsa jį pasotina – tai reikėtų jos suvalgyti. Jei nevalgydamas mėsos žmogus blogai jaučiasi, tai taip pat nereikia savęs aukoti tam, kad išgelbėtum planetą. Jei blogai jausimės, būsime mažiau darbingi, išnaudosime daugiau lėšų sveikatai gerinti – o tai jau irgi nėra tvaru“, – akcentuoja gydytoja dietologė.
Ji sako visada atsainiai žiūrinti ir į tas dietas, kurios skatina sumažinti kūno svorį. Su dietomis, teigia pašnekovė, yra taip – jos trumpalaikės, sukelia įtampą, nes žmogus nori kitokio maisto.
„Nors svoris gali ir sumažėti, ilgalaikėje perspektyvoje visada sugrįžta net 98 proc. žmonių. Iš jų 70 proc. žmonių svoris gali net padidėti. Labai nesinori, kad mes kenktume sau, nes svorio svyravimai irgi turi neigiamų pasekmių sveikatai“, – tikina A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Nors planetinės mitybos dalis – skatinti augalinę mitybą ir mažinti mėsos bei pieno produktų suvartojimą, dietologė pabrėžia, kad yra ir kitų niuansų.
„Ne ką mažiau svarbu praturtinti gyvenimą skoniais, patyrimais. Malonumas gyvenime labai svarbus, net ir tas, patiriamas valgant. Viskas su šia dieta tarsi ir būtų gerai, jei nebūtų pereinama prie tam tikrų ribojimų“, – teigia intuityvios mitybos šalininkė.
Ji kiek skeptiškai vertina ir atliktus tyrimus, kuriuose nurodoma, kad ženkliai pagerėjo dalies žmonių sveikata ar sumažėjo ankstyvos mirties rizika.
„Kai yra daromi tyrimai, susiję su mityba, labai sunku nustatyti tikrąsias priežastis ir pasekmes. Mes galime tik rasti koreliaciją, kad gal tai yra su tuo susiję. Vis dėlto reikia atsižvelgti ir į kitus gyvenimo būdo aspektus. Šalia dietos turėtų būti vertinamas ir streso lygmuo, fizinis aktyvumas, santykiai, buvimas gryname ore ir kiti dalykai. Negali visko suvesti tik į mitybą“, – komentuoja Delfi pašnekovė.
