Edukologijos srityje dirbantys mokslininkai iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) drauge su kolegomis iš užsienio šalių universitetų, vadovaujami MRU prof. dr. Romo Prakapo, ėmėsi tyrimo apie tai, kokią įtaką daro nesaugumo jausmas mokykloje paauglių mokymosi sėkmei. Edukologai analizuoja 7257 Lietuvos penkiolikmečių iš 292 mokyklų duomenis. Tokia duomenų gausa beveik septynis kartus viršija tradiciškai Lietuvos populiaciniuose sociologiniuose tyrimuose taikomas imtis.
Analizuojant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomo pasaulinio tyrimo, kuris matuoja 15-mečių akademinius matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo rezultatus bei jų mokyklinę ir namų aplinką, pastebėta, kad mokyklose dažniausiai pasitaikantis nesaugumo veiksnys yra patyčios.
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse būtent patyčios daro didžiausią įtaką akademiniams pasiekimams. Įdomu tai, kad nors nesaugumo mokykloje lygis reikšmingai nesiskiria tarp lyčių, jo poveikis yra skirtingas. Lietuvoje patyčios, pavyzdžiui, pašaipos, paskalos ar net grasinimai, labiausiai kenkia mergaičių mokymosi rezultatams. Tuo metu berniukų rezultatus stipriau veikia fizinis smurtas, pavyzdžiui, muštynės ar grasinimai.
Tai atskleidžia svarbų aspektą: nors berniukai dažniau susiduria su fiziniu smurtu, mergaitės yra linkusios jaustis apskritai mažiau saugios mokyklinėje aplinkoje.
Taigi tyrėjai atkreipia dėmesį į būtinybę kurti saugią mokymosi aplinką kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo lyties ar kitų individualių veiksnių.
Po nuodugnios empirinių duomenų analizės bei diskusijų su analogiškų tyrimų kitose pasaulio šalyse vykdytojais planuojama parengti rekomendacijas bendrojo ugdymo politikos formuotojams siekiant sukurti geresnes vaikų akademinių pasiekimų sąlygas.
Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro vadybininkė Laura Stankūnė.
