Tėvynainiai nepaleidžia savo apaštalo
Istorinio Saksonijos kultūros lopšio Leipcigo grindinio akmenis yra šlifavusios tokios praėjusių amžių įžymybės kaip Richardas Wagneris, Johannas Sebastianas Bachas, Johannas Wolfgangas Goethe, Friedrichas Schilleris, Friedrichas Nietzsche.
Futbole panašų svorį turi L. Modričiaus pavardė – bent jau tuo neabejoja jo tėvynainiai.
„Jis – vienas geriausių visų laikų saugų, prilygstantis Zinedine’ui Zidane’ui, Xavi ir Andresui Iniestai. Viskas tuo ir pasakyta, ką jis reiškia mums, Europai, visam pasauliui“, – „Delfi“ sakė vienas iš gausybės į Leipcigą visomis įmanomomis transporto priemonėmis suplūdusių šachmatinių marškinėlių savininkų.
„Modričius yra kaip Franjo Tudžmanas (pirmasis Kroatijos prezidentas – „Delfi“). Pastarasis sukūrė Kroatijos valstybę, o Luka – Kroatijos futbolo rinktinę. Jis yra mūsų futbolo šventas Petras“, – vaizdingų palyginimų nestokojo kitas kroatų gerbėjas.
Bet net apaštalai yra pavaldūs laikui.
Simboliška, jog rinktinėje L. Modričius debiutavo 2006-aisiais ir pirmą kartą didžiojo turnyro įkarštį pajuto toje pačioje Vokietijoje vykusiame planetos čempionate.
Leipcige 38-erių veteranas sužaidė 178-ąsias rungtynes atstovaudamas savo šaliai bei pasižymėjo 26-ą kartą, tapdamas vyriausiu visų laikų Europos futbolo pirmenybių įvarčio autoriumi.
Prieš kelionę į Vokietiją L. Modričius nesakė, ar tai jo atsisveikinimas, tiesaus atsakymo neturėjo ir po mačo su Italija, kuris baigėsi dramatiškomis bei kroatus virš bedugnės pakabinusiomis lygiosiomis 1:1.
„Norėčiau žaisti amžinai, bet žinau, kad tai neįmanoma. Vieną dieną viskas baigiasi, o kada ji išauš – negaliu pasakyti“, – kalbėjo ilgametis Madrido „Real“ žaidėjas, 2018-aisiais pripažintas geriausiu pasaulyje.
Užsienio žiniasklaida dar prieš turnyrą buvo įsitikinusi, kad Vokietijoje nuskambės L. Modričiaus gulbės giesmė.
