Šešta nesėkmė iš eilės – šį kartą Prištinoje 0:1 prieš Kosovą – automatiškai pasiuntė lietuvius į žemiausią D divizioną.
Kaip paaiškėjo vėliau, mūsiškius nuo liūdno likimo (bent laikinai, nes sėkmės atveju, dar būtų tekę žaisti pereinamąsias rungtynes) būtų išgelbėjusi tik pergalė dviejų arba didesne įvarčių persvara, nes tašką kitame stadione iškovojo Liuksemburgas.
Tašką, o gal ir visus tris galėjo išplėšti ir Edgaro Jankausko auklėtiniai, tačiau Gvido Gineičio ir Tito Milašiaus šūviai sudrebino kosoviečių virpstą, o Vykinto Slivkos smūgį meistriškai atrėmė vartininkas Arijanetas Muričius.
Savo ruožtu šeimininkai jau pačioje susitikimo pradžioje pasinaudojo lietuvių klaida prie savų vartų ir 5 minutę tikslus buvo Muharremas Jashari – 1:0. Nors pirmojo kėlinio pabaigoje įvarčio autorius už grubią pražangą prieš Pijų Širvį buvo išvarytas iš aikštės, lietuviams kiekybine persvara pasinaudoti taip ir nepasisekė.
Su 0 taškų finišavę Lietuvos vyrai C diviziono II grupėje liko paskutiniai, 9 taškus surinkęs Kipras – trečias. Kosovas sukaupė 12, o Rumunija – 15 taškų, tačiau pastarosios jų tarpusavio rungtynėse Bukarešte buvo nutrauktos ir tebelaukiama UEFA sprendimo.
Naujasis UEFA Tautų lygos sezonas, kuriame Lietuva varžysis D divizione, startuos tik 2026-aisiais.
Kitąmet rinktinės pradės kovą pasaulio čempionato atrankoje, kurios burtai bus traukiami po mažiau nei mėnesio, gruodžio 13 dieną.
Panašu, kad mūsų šalies rinktinę ir toliau į priekį ves E. Jankauskas, kurio sutartis galioja iki 2026-ųjų pabaigos. Apie tai jis užsiminė kalbėdamas po eilinio apmaudaus pralaimėjimo Kosove.
„Na ką, reikia apsiginkluoti kantrybe. Pasiduoda tik silpniausi“, – „Delfi“ paklaustas apie savo ateitį atsakė strategas.
– Treneri, kaip reziumuotumėte šias rungtynes ir visą pasibaigusį UEFA Tautų lygos ciklą?
– Šitos rungtynės prasidėjo mums nesėkmingai. Galima net sakyti, kad padovanojome jiems įvartį. Pradžia mums buvo sunkoka, trūko drąsos. Galbūt nesusitvarkėme su nervingumu, bet, aišku, čia atvažiavus sunku buvo, yra ir turbūt bus bet kuriai komandai.
Kosovo rinktinė tikrai yra labai gera, techniška ir varoma tokio gausaus sirgalių palaikymo. Čia – labai sudėtinga vieta. Gavome šaltą smūgį.
Tačiau praleidus įvartį, mano manymu, mes perėmėme rungtynių gijas. Susistygavome savo žaidimą ir pajautėme, kad galime žaisti. Nuo 30 min. komandos buvo lygios.
O apie antrą kėlinį... na, trumpai turbūt reziumuojant, kažkoks užkeikimas. Visiškai dominavome. Varžovai nuo 75 min. perėjo į trijų vidurio gynėjų struktūrą, nes matė, kad nebegali užsikabinti už kamuolio. Vyrai atidavė visas jėgas. Edvinas Gertmonas žaidė su vaistais nuo skausmo, jautė didelius nugaros skausmus prieš rungtynes. Vyrams labai apmaudu. Vėlgi nieko negavome, išskyrus gal pasididžiavimą dėl to, kaip mums pavyko perlenkti rungtynių eigą po tokios slogios pradžios. Komanda parodė savo veidą ir charakterį.
Aišku, labai gaila, kad mums nepavyksta įmušti įvarčių. Be jų labai sunku. Ir sėkmės trūksta: apdaužėme virpstus, vartininkas ištraukė fantastišką V. Slivkos smūgį. Palyginus su vaizdu pradžioje, kai atrodė, kad gali būti labai neorūs skaičiai, vyrai gali didžiuotis. Liūdna, kad krentame iš diviziono. Kita vertus, mes iškritome, mes ir pakilsime iš jo.
– Pakeitėte beveik pusę starto sudėties. Ar tai susiję su prisitaikymu prie varžovų?
– Pakeitėme keturis žaidėjus ir vartininką. Kokybė ir intensyvumas nekrito. Mes turime daug lygiaverčių žaidėjų ir norime išbandyti daugiau jų, pamatyti ir kitus aikštėje. Titas Milašius visas rungtynes labai kokybiškai sužaidė prieš kylančią Europos žvaigždę Edoną Žegrovą. Buvo nelengva, aišku, bet nelabai ką leido jam padaryti. Mes sau įrodėme, kad galime žaisti prieš bet ką.
– Buvote labai nepatenkintas dėl to, kad prie antrojo kėlinio laiko teisėjas pridėjo tik tris minutes. Tikėjotės daugiau?
– Tai be abejo. Kosovo rinktinė turbūt retai kada namie degina laiką. Parodė, kad yra geri specialistai ir šitame, nors galbūt ne tokie geri kaip Kipro atstovai. Manau, kad dar keletas minučių tikrai turėjo būti pridėtos. Bet šiandien matėme, kad Fortūna nėra veidu atsisukusi į mus. Labai gaila, kad nepavyko išlyginti rezultato, nes tikiu, kad išlyginus mes galėjome rasti jėgų ir pabandyti mušti pergalingą įvartį.
– G. Gineitis po rungtynių atrodė labai susinervinęs ir nusivylęs, net spardė veją. Bet aikštėje dar kartą pamatėme, ką gali šis žaidėjas. Toks įspūdis, kad po jo tolimų smūgių vartininkams telieka akimis tik palydėti kamuolį. Koks yra Gvido potencialas?
– Beribis potencialas. Gvidui kiek? 20 metų. Jau dabar jis yra rinktinės lyderis ir daug metų ves šitą komandą paskui save. Dėl jo nuotaikos, tai aišku, kad jis piktas. Jam apmaudu.
Viską darėme, kad išlygintume rezultatą. Ir buvome taip arti. Tas įvartis, jeigu būtų įkritęs po jo nuostabaus smūgio, ko gero, būtų buvęs gražiausias savaitės įvartis. Vėlgi, ir Gvidui nėra lengva įmušti, nelydi ta sėkmė jo.
Bet prasilaušime ir įmušime. Reikia kantrybės, nenuleisti rankų ir neprarasti motyvacijos, tada mes tikrai sugebėsime susitvarkyti su šiais trukdžiais.
– Tiek rinktinės fanai lėktuve, tiek žaidėjai net ir po pralaimėtų rungtynių reiškia tikėjimą ir pasitikėjimą jumis bei netgi patys įtikinėja nepriimti kažkokių skubotų ar drastiškų sprendimų dėl savo ateities. Ar paklausysite jų?
– Fanai vertina už tai, ką mato aikštėje. Jie vertina pastangas, įdirbį ir komandos atsidavimą. Ir už tai mums dėkoja. Nemanau, kad jiems svarbiausia yra tie trys taškai. Jiems svarbiausia yra emocija ir mūsų aistra. Mūsų ryšys yra stiprus su jais, nes jie mus palaiko už tai, ką mes darome aikštėje. Esame už tai jiems labai dėkingi ir stengsimės toliau jų nenuvilti.
O toliau akivaizdu, kad ir žaidžiame su labai stipriais priešininkais, ir sėkmės nėra. Bet vyrai stengiasi. Ir žinome, ko mums trūksta – kažkur kokybės ir meistriškumo. Reikia apsiginkluoti kantrybe.
– Esate pasiryžęs tęsti savo darbus?
– Pasiduoda tik silpniausi (šypteli).
– Per pastarąsias penkerias rungtynes visada praleidote įvartį per pirmąjį pusvalandį. Buvo ir labai greitai kritusių įvarčių, kaip ir šiandien. Kaip tai išgyvendinti?
– Taip, šiandien buvo labai sunki pradžia. Mes žinome, kad tos namų komandos pradeda labai aktyviai ir visada nori per pirmą kėlinio pusę išspręsti savo reikalus, primušti įvarčių. Mes tam ruošėmės, bet šiandien, ko gero, praleidome pigiausią ciklo įvartį. Tas yra labai apmaudu.
Aš nemanau, kad čia yra koncentracijos stoka. Galbūt sprendimai nebuvo teisingi. Perdavimas Edgarui Utkui nebuvo patogus, jo kamuolio priėmimas nebuvo toks, koks turėtų būti. Iš nieko mes atsivežėme įvartį sau, nors tiesiog turėjome įžaisti kamuolį. Priisimame kaltę. Mes matome savo klaidas. Suklydome visi kaip komanda ir už tai susimokėjome. Labai apmaudu, kad jie taip įmušė ir mes pralaimėjome praleidę tokį įvartį.
– Ta raudona kortelė kaip jums atrodė iš šalies? Iškart viskas buvo aišku?
– Matėsi, dviem kojomis šoko. Gerai, kad nepataikė į kaulus, nes galėjo ir nulaužti koją.
