„Stebuklai kartais būna, bet šiandien nebuvo“, – po pasirodymo šyptelėjo ji.

40-metė lietuvė sekmadienį varžėsi moterų šiuolaikinės penkiakovės varžybų finale, kuriame tarp 18-os dalyvių užėmė 16-ą vietą.

Olimpine čempione tapo vengrė Michelle Gulyas, paskutinės rungties metu aplenkusi prancūzę Elodie Clouvel. Bronza atiteko Pietų Korėjos atstovei Seungmin Seong. Kita lietuvė Gintarė Venčkauskaitė užėmė 7-ąją vietą.

„Nėra paprasta traukti tiek metų. Sporte esu trisdešimt metų ir būti viršūnėje nėra lengva. Būkime teisingi, amžius yra amžius. Net ir Eliudas Kipchoge (dukart olimpinis maratono čempionas, nebaigęs distancijos Paryžiuje, – aut. past.) pasitraukė. Tikiesi geriausio, darai, ką gali geriausio, bet vis tiek žinai savo ribas. Nuojauta atitinkamai ir sako, kaip gali būti“, – savo ilgaamžiškumą ir pasirodymą Paryžiuje reziumavo atletė.

Prieš pat varžybų startą iš šių dėl ligos pasitraukė čempionės titulą gynusi britė Kate French, o ją pakeitė vokietė Annika Zillekens, kuriai duris į finalą buvo užvėrusi L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Mūsiškė pusfinalyje varžovę paskutinėje rungtyje aplenkė mažiau nei sekunde ir po tokio dramatiško finišo A. Zillekens nesulaikė ašarų.

Į finalą 18-a geriausių sportininkių atsinešė tik taškus, pelnytus ketvirtadienį fechtavimosi rungtyje. Tad L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės startinė pozicija buvo 16-a.

Finale penkiakovininkių laukė konkūrinis jojimas, papildomas fechtavimosi raundas, plaukimas ir kombinuota bėgimo bei šaudymo rungtis.

Tuos pačius iššūkius, norėdamos išsiaiškinti finalo dalyves, sportininkės atlaikė ir šeštadienį pusfinalyje. Toks formatas olimpinėse žaidynėse pritaikytas pirmą kartą.

„Su vienu metimu pradėjau jojimą, pasirinkau kitą taktiką – joti aktyviau ir nepavyko švariai, kiek supykau ant savęs, nes kiekviena sekundė buvo svarbi. Plaukime pasibloginau, bet jaučiau, kad artėja nuovargis. Matyt, neatsistačiau po vakar, buvo kiek sunkiau. Bėgime jau vis tiek buvo atitrūkimas, priekyje yra pakankamai stipriai bėgančios, todėl žinojau, kad sunkiai užkilsiu kažkur aukščiau.

Todėl pasimėgavau, bandžiau šaudymą lėtinti. Visus metus su šaudymu nesusidraugauju, matyt jau ateina laikas. Yra pradžia ir pabaiga. Džiugu, kad esu žaidynėse Paryžiuje. Mano svajonė buvo sudalyvauti čia, nesitikėjau, kad tiek sportuosiu ir būsiu čia, finale. Nežinau ar kam nors dar pavyks tiek padaryti ir tokiame amžiuje startuoti. Ir dar finale ne paskutinė“, – savo pasirodymą apžvelgė ji.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė jojimo rungtyje padarė vieną klaidą ir surinko 293 taškus. Po šios iš kovos dėl medalių pasitraukė dvi konkurentės – ispanė Laura Heredia, kurios žirgas triskart atsisakė šokti per kliūtį ir prancūzė Marie Oteiza. Šiai viskas susiklostė dar liūdniau – nuo pat starto žirgas buvo nerimastingas ir prieš pirmą kliūtį nubloškė prancūzę ant žemės.

Taškų pabarstė ir kitos sportininkės, tad lietuvei po šios rungties pavyko palypėti laipteliu aukščiau bendroje įskaitoje ir sumažinti atsilikimą nuo kitų atlečių. Papildomoje fechtavimosi rungtyje veteranė įveikė vieną varžovę ir savo kraitį papildė dviem taškais, kurie leido šoktelėti į 13-ą vietą.

200 m plaukime laisvuoju stiliumi lietuvė užtruko 2 min. 24,52 sek. ir pelniusi 261 tašką prieš lemiamą rungtį užėmė 16-ą vietą. Nuo bronzos medalio ją skyrė net 52 sek., lyderės – 83 sek.

Baseine greičiausia buvo italė Alice Sotero – 2 min. 09,93 sek. Galiausiai kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje mūsiškė buvo trylikta.

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Gintarė Venčkauskaitė Paryžiaus žaidynių finale

„Liūdna, nes paskutinį kartą jojome. Liūdesys, paskutiniai tokie potyriai. Galbūt tai yra mano paskutiniai potyriai ir bus paskutinės olimpinės žaidynės. Negalvoju, kad dar ketverius metus galiu traukti. Bet visko gali būti, kai susisuka protas visko būna. Bet iš tikrųjų negalvoju, kad ten dar būsiu“, – liūdesį juoku keitė sportininkė.

Vis tik galutinio taško po varžybų Paryžiuje dėti ji neskubėjo.

„Dar ne. Apie tai sužinosite šiek tiek vėliau. Bet šiai dienai galvoju, kad tai galbūt mano paskutiniai potyriai“, – pripažino ji. – Kažkiek pasportuosiu, jeigu bus dar noras, sveikata ir visa kita. Bet jaučiu, kad jaunimui reikia užleisti vietą. Gintarė pakankamai gerai startuoja, auga kitos mergaitės ir berniukai. Reikia duoti kelią jiems. Ir taip ant manęs visi pyksta, galvoja, ką aš čia darau, kada baigsiu.“

Jau kurį laiką sportininkė matoma šalia įtakingų politikų, todėl natūraliai peršasi išvada apie tolimesnį moters žingsnį. To ji nepatvirtino, bet ir nepaneigė.

„Norėtųsi likti prie sporto ir padėti sportui gerinti situaciją. Kažką daryti sporto labui“, – paslaptinga išliko olimpietė.

2012 m. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė Londone tapo olimpine čempione, o prieš trejus metus Tokijuje – vicečempione. Per savo karjerą ji taip pat keturis kartus tapo Europos čempione, kartą – pasaulio.

Apžvelgdama savo olimpinį kelią, kuriame dar buvo ir Rio de Žaneire užimta 31-oji vieta, ji vieno medalio neišskyrė.

„Tokijuje irgi buvo momentas, nes Lietuva neturėjo nė vieno medalio. Todėl man tai buvo kaip tikras auksas. Tai buvo ne vien mano pergalė, bet visos Lietuvos“, – šyptelėjo ji.