Nors trasos buvo itin techniškos, dėl dalyvių profesionalumo ir gero pasirengimo, fiksuotas aukštas finišavimo procentas visose – 5, 16, 24, 40 ir 80 km – distancijose, ir net pagerintas Lietuvos rekordas.
Visų akys buvo nukreiptos į šių varžybų pagrindinio organizatoriaus vadeliojamą ekipažą – žemaitukų veislės žirgus Tulupį ir Palšį, jų asistentą Zenoną Juščinską ir važnyčiotoją Vidą Kūloką. Komanda pagerino jiems patiems priklausantį Lietuvos rekordą ir kinkiniu įveikė istorinę, net 80 km distanciją. Vadeliotojų ekipažas šiose nacionalinėse ištvermės jojimo ir važiavimo varžybose iškovojo „Sūduvos taurę“.
80 km distancijos jojimo įskaitos nugalėtojais tapo taip pat šeimininkų duetas – Neringa Kūlokaitė su arabų veislės žirgu Flotar. Ši pergalė duetui ne tik pelnė „Dainavos taurę“, bet ir kvalifikaciją rungtis tarptautinėse varžybose.
Dėl „Jotvingių taurės“, 65 km distancijos, virė įnirtinga kova, kurios nugalėtoją apsprendė tik spurtas finišo tiesiojoje. Laimėtojais tapo Augustė Eidukaitytė su žemaitukų veislės žirgu Prapuntu.
40 km distancijoje, „Dvareliškių taurės“ įskaitoje ir vėl nepraliankiamas buvo šių metų Lietuvos ištvermės važiavimo čempionų ekipažas – Saulius Sinkevičius su žemaitukų veislės žirgu Tūriškiu, atstovaujantis „Žemaitukų slėnio“ komandai iš Valkininkų.
Tokios pat distancijos jojamųjų žirgų rungtyje triumfavo „Dzūkijos žirgų“ atstovės – Amerikos ristūnų veislė kumelė Sniegena su šeimininke Agne Žukaite. 40km distancijos nugalėtojais, jojant žemaitukų veislės žirgais, tapo Austėja Rinkėvičiūtė su Traku.
Daugiausia dalyvių pritraukusios varžybų įskaitos – 24 km distancijos, „Šlienavos taurė“ iškeliavo į Trakų rajone įsikūrusį žirginio sporto klubą „Naujadvario žirgai“. Klubui pergalę iškovojo Gabijos Acutės su Gluosniu duetas. Atitinkamos distancijos žemaitukų įskaitos taurę iškovojo Telšių sporto klubo „Topolis“ duetas – Ugnė Siriūtė su žirgu Topu.
16 km distancijos taurė atiteko duetui iš Kernavės klubo „Namelis prerijose“, Linai Petrylienei su žemaitukų veislės žirgu Tukanu.
Pačių jauniausių dalyvių įskaitos, kuomet duetas lydimas suaugusio asmens, taurė atiteko devynmetei Elijai Audėjaitei su arabų veislės kumele Daina. Po sėkmingo finišo jaunoji raitelė buvo santūri: „Manau, kad 5 km distancija mums jau per maža, kitąmet josime daugiau“.
Ištvermės jojimas – tai rungtynės prieš laiką, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Varžantis ištvermės jojimo varžybose, pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai.
Žirgai prieš startą yra kruopščiai veterinarų patikrinami – ar yra sveiki, gerai jaučiasi. Pasirinktą distanciją startavę duetai turi įveikti nustatytu tempu ir tilpti į tam tikrą laiko intervalą. Finišavus, vėl tikrinama žirgo būklė: pulsas, raumenų tonusas, dehidratacija, žarnyno darbas, kapiliarų prisipildymo greitis bei bendra būklė, vertinama, ar žirgui neskauda kojų ir nepakitę jo judesiai. Kuo geresnis būklės įvertinimas, tuo dalyvis gauna daugiau taškų, o tai reiškia, kad kartais pergalę gali nulemti keliais dūžiais mažesnis žirgo pulsas. Duetas, kurio žirgo savijauta po distancijos objektyviai suprastėjo, būna diskvalifikuojamas.
Tai ne tik viena natūraliausių žirgo prigimčiai žirginio sporto disciplinų, bet ir pati prieinamiausia žirgų mylėtojams – mėgėjams, nesiekiantiems olimpinių aukštumų, tačiau norintiems išbandyti savo galimybes. Pradėti užsiimti šiuo sportu nėra jokių amžiaus ar fizinių apribojimų, vykdomos ir specialios rungtys skirtos šeimoms, kuriose lydimi artimųjų varžosi patys jauniausi raiteliai bei rungtys raiteliams su negalia.
Nors varžybų sezonas Lietuvoje šiemet jau baigtas, lauksime Lietuvai atstovaujančių duetų naujienų iš tarptautinių varžybų.
