Slovakija, Portugalija, Kipras – sulig užgesinta olimpine ugnimi D. Banevič sezonas ne tik nepristojo, bet kaip tik įsibėgėjo.
Prieš Paryžiaus žaidynes breiko kalendorius buvo prastumdytas, kad geriausi šokėjai visą dėmesį galėtų skirti pasirengimui olimpiniam šios sporto šakos debiutui.
Užtat dabar vienas renginys veja kitą – ir pergales skinanti olimpinė vicečempionė iš Lietuvos jų stengiasi nepraleisti.
Tam, kad geriau pasiruoštų žaidynėms, D. Banevič praėjusiais mokslo metais buvo išėjusi akademinių atostogų.
Sostinės Jono Pauliaus gimnazijos vienuoliktokė šį mėnesį grįžo prie mokslų, bet tik nuotoliniu būdu.
„Daug treniruojuosi, o tuo pačiu būna ir labai daug išvykų, stovyklų, čempionatų, breiko bendruomenės renginių. Dėmesio sulaukiu nemažai, ir mokykla prasidėjo. Tikrai intensyvus laikotarpis.
Grįžau į tą pačią mokyklą, bet pavyko suderinti, kad mokyčiausi nuotoliu. Labai tuo džiaugiuosi, antraip klasėje turbūt pasirodyčiau kartą per pusę metų – toks mano gyvenimo ritmas. Bet džiaugiuosi galėdama keliauti, treniruotis, man patinka“, – patikino Nickos pseudonimu breiko pasaulyje žinoma šokėja.
Penktadienį ji dalyvavo oficialiame olimpiečių bei paralimpiečių pagerbime Vyriausybėje, kur padėkos raštą atsiėmė iš premjerės Ingridos Šimonytės rankų.
Pasakodama apie įsimintiniausią savo gyvenimo vasarą, D. Banevič neslėpė artėjant žaidynėms pradėjusi justi vis didesnę atsakomybės naštą, vis dėlto svarbiausiu metu ją pavyko nusimesti.
„Dirbu su sporto psichologu Andriumi Liachovičiumi, ir mama (visose varžybose Dominiką lydinti Alina Banevič – „Delfi“) labai padeda, ir pati sau esu psichologė. Supratau paprastą dalyką – reikia būti savimi, daryti, ką moki geriausiai, ir mėgautis tuo. Kai tai prisiminiau, žymiai geriau pasijutau. Džiaugiuosi, kad laiku tai suvokiau, ir per žaidynes pavyko atsiriboti nuo spaudimo.
O po jų praėjus savaitei jau vykau į kitą čempionatą Slovakijoje, kuris irgi buvo labai didelis. Tad niekas nepasikeitė – toliau vienodai dirbame, treniruojamės, dalyvaujame. Atostogų nesinori, nes toks mano gyvenimo būdas, nuo jo aš kažkaip nepavargstu. Esu geros formos, noriu toliau tobulėti ir mėgautis procesu. Tik po paskutinių varžybų Kipre turėjome laisvą dieną ir paturistavome“, – kalbėjo olimpinė vicečempionė.
Jos aistros breikui nemažina faktas, kad pasirodymas olimpinėje programoje buvo vienkartinis – 2028 metais Los Andželo žaidynėse šokėjai savo triukų nebedemonstruos.
„Tikiu, kad galbūt 2032 metais breikas dar sugrįš. O jeigu ir ne, džiaugiuosi, jog debiutavo ir buvo pamatytas. Olimpinės žaidynės breikui nėra žūtbūt reikalingos, nes mes patys turime didžiulių ir labai prestižinių savo čempionatų, kurie vyksta 20 metų be pertraukų ir mums yra labai svarbūs.
Kita vertus, olimpiada yra gera galimybė ir platforma pasirodyti visam pasauliui, pasimėgauti tokia scena. Publika Paryžiuje buvo nuostabi, ir mums buvo nuostabu matyti, kaip žmonės šypsosi ir palaiko. Gal jie breiką žiūrėjo pirmą kartą gyvenime, bet iš karto suprato visą esmę“, – atsiliepė D. Banevič.
Kartu su ja Vyriausybėje pagerbta bronziniai Paryžiaus prizininkai – irkluotoja Viktorija Senkutė bei 3x3 krepšinio rinktinės atstovai. Taip pat olimpiniu vicečempionu tapęs disko metikas Mykolas Alekna renginyje nedalyvavo, nes studijuoja JAV.
Padėkos susilaukė ir paralimpinis bronzos medalio laimėtojas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, kiti Paryžiuje kovoję Lietuvos sportininkai bei jų treneriai.