Disko metimo elitas krapšto pakaušius dėl beprecedenčio finalo ir mįslingojo jo herojaus

„Aš jo visai nepažįstu! Pirmą kartą varžiausi su juo. Negaliu paaiškinti, kaip staiga paėmė ir numetė 4 metrais toliau, nežinau, ką apie tai pasakyti“, – kalbėdamas su „Delfi“, rankomis skėsčiojo dabartinis Europos vicečempionas ir bronzinis Tokijo olimpinis prizininkas Lukasas Weisshaidingeris. Ne jis vienas iš „Stade de France“ stadiono traukė pritrenktas to, ką išvydo. O ypač – naujojo olimpinio čempiono Roje Stonos.

Trečiadienio vakarą disko metimo sektoriuje du kartus gerintas olimpinis rekordas, bet, žvelgiant plačiau, jų buvo užfiksuota visi dvylika.

Dar niekad čempionas nebuvo taip toli nusviedęs disko. Niekad tokiu rezultatu negalėjo pasigirti ir vicečempionas. Bronzinis prizininkas. Ketvirtos vietos laimėtojas. Ir taip toliau iki pat paskutinės 12-os pozicijos.

Lyginant su 29 praeityje vykusiais olimpiniais disko metimo finalais, 30-ajame absoliučiai visi dalyviai numetė įrankį toliau nei analogiškas vietas anksčiau užėmę jų pirmtakai.

Susumavus 12 Paryžiaus publiką kaitinusių atletų rezultatus, diską jie iš viso nuskraidino kiek toliau nei 800 metrų. O, pavyzdžiui, prieš trejus metus Tokijuje – 25 metrais mažiau.

„Negaliu pasakyti, kad man tai buvo prastos varžybos. Atvirkščiai, mečiau solidžiai. Bet bendra metimų kokybė kiekvienais metais vis geresnė ir geresnė. Skamba kaip kvailystė, bet dabar turi mesti 65 m, kad patektumei į aštuonetą“, – stebėjosi L. Weisshaidingeris.