Penkios lietuviškos įgulos pasiekė du finalus ir šeštadienį užbaigė savo startus vienvietininkės Viktorijos Senkutės bronzos medaliu.
Prieš trejus metus Tokijuje rezultatai buvo kuklesni – irklavo keturios įgulos, finalai taip pat buvo du, bet medalių – nė vieno.
Tiesa, 2016-ųjų pasirodymas Rio de Žaneire buvo geresnis nei šįkart – penkios įgulos parūpino du apdovanojimus.
M. Masilionio teigimu, dabartinis rezultatas atspindi pasirengimą ir visos rinktinės vidinę dvasią.
34-erių specialistas ypač džiaugiasi sprendimu olimpiadai ruoštis Trakuose ir nevykti stovyklauti svetur.
„Ruošėmės visi kartu, vienoje vietoje. Keli sportininkai jau minėjo, kad Paryžiuje sąlygos buvo labai panašios kaip Trakuose: panašus bangavimas, klimatas. Žinojau, kad prieš žaidynes nereikia važiuoti į stovyklas, kad geriausia bus rengtis Trakuose. Praleidome ten du paskutinius mėnesius.
Į savo komandą surinkome visus padedančius specialistus, kiek buvo įmanoma, manau, tai leido sportininkams pasitikėti atliekamu darbu. Savo ruožtu, dėl to jie galėjo būti ramūs ir pasitikintys savimi. Teko dirbti ne vienoje šalyje – manau, šioje rinktinėje turėjome pačią geriausią atmosferą kokia tik gali būti“, – atsiliepė M. Masilionis.
Kalbėdamas apie prizininkės proveržį, treneris akcentavo jos nusiteikimą pratybose.
„Reikia vertinti visus Viktorijos metus. Pernai ji užėmė šeštą vietą pasaulio čempionate, nuo tada pajuto pergalių skonį. Patekti į olimpines žaidynes buvo jos svajonė, tai įvykdžiusi ji sistemingai siekė kuo geriau pasiruošti. O geras pasirengimas pridėjo pasitikėjimo ir olimpiniame kanale, matėme tai pagal jos greitį“, – teigė M. Masilionis.
Vis dėlto medalio lūkesčius prieš olimpiadą sporto mėgėjams žadino ne V. Senkutė, o Dovilės Rimkutės ir Donatos Karalienės duetas, net nepatekęs į pusfinalį.
Daugiau informacijos turėjęs M. Masilionis šia viltimi pernelyg nesikliovė.
„Kas sekė, matė, kad pastaruoju metu mūsų porinė dvivietė nebedemonstravo aukštų rezultatų. Ne dabar kažkokios klaidos buvo padarytos – Dovilė turėjo sveikatos problemų. Važiavome čia galvodami, kad vis tiek kaip nors pavyks pakovoti dėl to medalio, vis dėlto objektyvios priežastys to neleido“, – komentavo irklavimo specialistas.
Kalbėdamas apie pavienes dvivietes, jis išskyrė 24-erių metų amžiaus dvynių Dovydo ir Domanto Stankūnų, užėmusių aštuntą vietą, perspektyvas.
„Broliai turi savo dvasią. Kaip su žurnalistais kalba, taip ir irkluoja – tikrai energingai. Aštunta vieta jiems kaip olimpinis auksas, nes komanda – labai jauna. Tikrai perspektyvūs vaikinai, didelė viltis kitoms olimpinėms žaidynėms, o gal net ir ne vienoms.
Aišku, apmaudu, kad Kamilę Kralikaitę ir Ievą Adomavičiūtę nuo ketvirtos vietos teskyrė kelios šimtosios sekundės dalys, buvo galima dar palypėti aukštyn. Bet merginos tikrai padarė viską. Žinome, kaip trumpai jos kartu irklavo, tik nuo birželio, kai Kamilė grįžo baigusi studijas JAV. O kautis reikėjo su įgulomis, kurios ilgai sportuoja kartu, rodo stabilius rezultatus.
Taip pat ir Giedrius Bieliauskas, užėmęs 10-ą vietą ir aplenkęs 22 konkurentus, pasiekė sau puikų rezultatą. Jis tik šiame sezone labai atsiskleidė, esu labai juo patenkintas“, – atsiliepė M. Masilionis.
„Delfi“ pasiteiravus, kokia tikimybė, kad tokių pačių sudėčių įgulos irkluos ir kitame sezone, treneris pabrėžė daug alternatyvių variantų nematantis.
„Tai bus jų pačių sprendimai. Bet Lietuva neturi didelio tokio lygio irkluotojų pasirinkimo – kiek jų buvo, visi nuvažiavo į šias žaidynes. Dėl to ir žinodami D. Rimkutės sveikatos problemas mes neturėjo kuo jos pakeisti, ką galbūt būtų padariusios kitos rinktinės“, – sakė M. Masilionis.
Jį patį žaidynių metu ne kartą buvo galima pamatyti bendraujantį su buvusiu ilgamečiu Lietuvos rinktinės konsultantu iš Italijos Gianni Postiglione.
„Dabar jis eina Graikijos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas. 12 metų dirbome kartu, jis mane mokė – manau, perėjau gerą universitetą. Bendraujame kaip geri draugai, be to, abu esame Tarptautinės irklavimo federacijos ekspertai, padedantys besivystančioms šalims“, – pakomentavo M. Masilionis.
Beje, prieš pustrečių metų jis Paryžiaus žaidynėms dar ruošė Rusijos irkluotojus. Prasidėjus karui Ukrainoje treneris savo sutartį nutraukė ir grįžo į tėvynę, kur netrukus buvo sugrąžintas į pareigas Lietuvos rinktinėje.
„Istorija baigėsi gana sklandžiai ir greitai. Invazija prasidėjo vasario 24 d., o po dviejų dienų mes baigėme stovyklą Graikijoje. Po to daugiau nebesusitikome. Federacijos prezidentas suprato situaciją, ir išsiskyrėme taikiai“, – prisiminė M. Masilionis.