Dėl specifinio krovinio olimpinės vėliavnešės Justinos Vanagaitės kelionė į Prancūzijos sostinę užtruko tris paras.
Lėtino ne trispalvė, prieš savaitę gauta iš prezidento Gitano Nausėdos rankų.
Kad nenuvargintų kaitra, eržilas Nababas iš Lietuvos buvo vežamas tik tamsiuoju paros metu, o dienomis ilsėdavosi pakelės žirgynuose.
Keturkojį priekaboje gabeno pati 34-erių raitelė, padedama grumės (žirgo priežiūra besirūpinančios asistentės) Linos Leonavičiūtės.
„Čia jokia pirmiena. Justina visur taip važinėja, ir paprastai – viena pati“, – kalbėdamas su „Delfi“, dėl galimų savo įdukros kelionės nepatogumų nenuogąstavo R. Bogdanas.
Žirgų sportas gali žavėti elegancija ir etiketu, tačiau tai nereiškia, kad jame sukasi tik baltarankiai.
Lietuvos raiteliams kelias į olimpines žaidynes taip pat nebuvo klotas raudonu kilimu.
Iki šiol vienintelis Raimundas Udrakis šveitė pentinus 1988 metais olimpiniame Seule, kur konkūrų rungtyje užėmė 71-ą vietą.
Netrukus lietuvišką olimpinę kavaleriją papildys dailiojo jojimo atstovė J. Vanagaitė bei konkūrų veteranas Andrius Petrovas.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jiems talkins gausi aštuonių pagalbininkų palyda, kuriai priklauso ir R. Bogdanas su žmona Jurga Girniūte-Bogdaniene.
Pastarieji akredituoti kaip 11-mečio belgų šiltakraujų veislės Nababo savininkai. Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI) tokį jų statusą oficialiai užregistravo šių metų pradžioje.
Šimtus tūkstančių ar net milijonus kainuojantys sportiniai žirgai gali turėti vieną ar kelis savininkus, jais gali būti ir juridiniai asmenys.
Olimpiadoje galioja papildoma taisyklė: būtina, kad daugiau nei pusė žirgo „akcijų“ priklausytų bendraturčiams iš tos pačios šalies kaip ir sportininkas.
Nababo atveju, raitelę ir savininkus sieja kur kas daugiau nei pats žirgas.
