Los Andžele gyvenantis ir treneriu bei agentu dirbantis buvęs ATP reitingo pirmojo šimtuko žaidėjas V. Gerulaičio tėvų gimtinėje ėmėsi misijos, kurios per savo trumpą, bet spalvingą 40 metų gyvenimą taip ir nepavyko įgyvendinti pačiam Vitui – nors trumpai prisiliesti prie lietuvių kultūros, žmonių ir jų gero būdo, kurį amerikietis vėliau pasakojo su kaupu įžvelgęs praėjusio šimtmečio 7-8-ame dešimtmečiuose pasaulyje spindėjusios teniso žvaigždės V. Gerulaičio sieloje.
„Aš išties taip noriu įprasminti jo atminimą, būdamas čia, Lietuvoje. Norėjau daugiau sužinoti apie Lietuvos kultūrą ir žmones. Ir aš matau Lietuvos žmonėse daug tų savybių, kuriomis pasižymėjo Vitas“, – sakė T. Grahamas.
Amerikietis aplankė buvusius V. Gerulaičio tėvų namus Kaune, Trakus, Kernavę, Palangą, Nidą, o taip pat stebėjo žaidžiančius Lietuvos teniso talentus šalies čempionate Vilniuje. Galiausiai nusiuntė gerokai per anksti Anapilin iškeliavusiam savo draugui šiltus linkėjimus iš jo protėvių žemės per jau menamą 67-ąjį V. Gerulaičio gimtadienį liepos 26 dieną.
Arčiausiai Lietuvos pats V. Gerulaitis buvo Estijoje, kai Taline žaidė parodomąją dvikovą su kita teniso žvaigžde, buvusia pirmąja planetos rakete, 11 kartų Didžiojo kirčio turnyrų nugalėtoju Bjornu Borgu.
Šis įvykis įprasmintas ir vienintele lietuvių išeivių sūnaus pergale prieš tą patį B. Borgą per visą karjerą, tačiau į oficialią statistiką šis laimėjimas taip niekada ir nebuvo įtrauktas.
„Abu žaidė dėl žiūrovų. Žinoma, kaip gali baltų palikuonis Estijoje, kur tikriausiai buvo atvykę ir lietuvių, pralaimėti“, – juokėsi T. Grahamas.
Amerikietis per ilgą pokalbį prisiminė ir juokingus dalykus, kaip po naktinių linksmybių su Vitu anksti ryte buvo keliami V. Gerulaičio tėvo po dviejų valandų miego ir traukė į treniruotę kieme esančiame korte, ir liūdnus, kaip po tragiškos Vito mirties 1994 metų rugsėjo 17 dieną negalėjo atvykti net į laidotuves, nes tuomet buvo kitoje pasaulio pusėje – Singapūre.