Ne vienadienis eksperimentas, o gyvenimo būdas
„Sporto fanės“ trenerė Karolina Jaruševičienė pataria, kad kūno linkių dailinimas turėtų prasidėti ne nuo laikino tikslo, kaip tobulas vasaros kūnas, bet nuo noro būti sveikesniu. Pavyzdžiui, vystyti raumenis, tam, kad jie prilaikytų jūsų stuburą. Tik tuomet visas kūnas pilnavertiškai funkcionuos be jokių skausmų.
Ji atkreipia dėmesį, kad fiziniu aktyvumu reikia susirūpinti anksčiau nei tai taps problema vyresniame amžiuje.
„Pasyvus gyvenimo būdas ne tik, kad nedailina kūno formų, bet tuo pačiu, prastėja ir visa laikysena: atsiranda disbalansas, imame kūprintis. Tai ypatingai aktualu dirbantiems sėdimą darbą, nes nepakankamai aktyviai gyvenant atsiranda įvairių skausmų“, – teigia trenerė.
Moteris pabrėžia, kad norint visuomet džiaugtis ištreniruotu, ištvermingu ir sveiku kūnu, nepakaks pasportuoti kelis mėnesius, pasilaikyti dietos ir po vasaros viską mesti.
„Gal pats metas išsiugdyti naujus įpročius ir paversti sveiką gyvenseną gyvenimo būdu? Juk tikrai ne viena svajoja apie „brazilišką užpakaliuką“, bet tam, kad pasiektumėte tokius rezultatus prireiks ne vienų metų nepertraukiamo sporto, pastovaus maitinimosi režimo ir būtinai – kokybiško poilsio“, – pataria K. Jaruševičienė.
Kokybiško poilsio viena svarbiausių dedamųjų – miegas. O norint pagerinti savo miego kokybę pakanka pasitelkti labai paprastas taisykles.
„Kiekvieną dieną reikėtų keltis ir gultis tuo pačiu laiku. Vertėtų vengti įpročio miegoti dieną. Prieš miegą negerkite kofeino turinčių gėrimų, taip pat ir alkoholio – jis sutrikdys gilų miegą. Ir, kad miegas taptų švente, susikurkite kokį ritualą – prieš miegą paskaitykite knygą, padėkokite už nutikusius gerus dalykus, aptarkite dienos įvykius su artimaisiais“, – pataria Karolina Stankutė.
Mažiau suvalgyti nėra geriau
Sveikos gyvensenos specialistė Vilija Gražienė džiaugiasi, kad karantinas atnešė ir gerų dalykų – žmonės pradėjo ieškoti būdų, kaip susikurti kokybiškesnį gyvenimo būdą ir daugiau dėmesio skiria mitybai.
Moteris dalijasi keliomis svarbiomis sveikos mitybos taisyklėmis: „Patariame būtinai valgyti pusryčius taip pat, kaip ir visus kitus valgymus, nes kitaip vakare norėsis suvalgyti daugiau nei reikia. Daugelis moterų visą dieną valgo nedaug ir mano, jog mažiau suvalgyti yra geriau, tačiau vakarais, kai esame jau pavargę, organizmas pradeda „reikalauti“ to per dieną nesuvalgyto reikiamo kiekio maisto, energijos ir prasideda didysis apsivalgymas.“
V. Gražienė pataria, kad kuriant naujus mitybos įpročius, būtinas pastovumas, panašaus kalorijų kiekio suvartojimas. Sportuojančiam žmogui geriausia valgyti 4 kartus per dieną, kas 4 valandas. Angliavandenius geriausia paskirstyti per pirmus 3 valgymus, kartu su jais derinti baltymus (liesus arba riebius) ir nepamiršti sveikųjų riebalų (avokadas, alyvuogės, riešutai ir kt.).
Taip pat siūlo nepamiršti ir tinkamai suvartojamo vandens kiekio svarbos.
Ne vienas pastebi, kad kartais rytais atsikėlus juntamas sunkumas. Nors, rodos, kad ir ilgai miegota, ir jokio vakarėlio nebūta. Taip greičiausiai nutiko dėl to, kad nepadėjote savo organizmui išsivalyti nuo toksinų, kurie skatina riebalų kaupimąsi. Pakankamas vandens vartojimas ne tik padės jaustis žvaliau, bet ir skatins kraujotaką bei limfos srautą.
„Kaip apskaičiuoti, kiek vandens reikia organizmui? Tai labai paprasta. Jei paros norma – 30 ml / 1 kg kūno svorio, tai visiems žinoma taisyklė, kad reikia išgerti 2 litrus, ar 8 stiklines, per dieną, gali būti taikoma tik vidutinio svorio žmonėms (sveriantiems apie 70 kg)“, – sako ji.
Sportuojant svarbiausia nuoseklumas
„Vaikščiojimas, ko gero, pats natūraliausias judėjimo būdas žmogui, tuo pačiu ir vienas saugiausių. Daugelis žmonių, norinčių numesti svorį, pradeda bėgioti, bet tai, iš tiesų, nors sutaupo laiko, bet gali padaryti daug žalos“, – pastebi „Sporto fanės“ trenerės.
Pasak sveikos gyvensenos specialisčių, norint pradėti bėgioti, jau reikia turėti gan išvystytą raumenyną; mokėti taisyklingai statyti pėdas, nes visi mikrosmūgiai pastačius koją ant žemės, atiteks sąnariui. Tuo tarpu jau raumeningesnio žmogaus kojų raumenys sugers tuos smūgius bėgant.
O vaikščiojimas sparčiu žingsniu ir, ypač kalnuotais takeliais, turi vien tik teigiamą poveikį, tokį kaip mažėjantis kraujospūdis, krentantis svoris, lieknėjantis liemuo, mažėjantis cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje bei, žinoma, gerėja mūsų savijauta, nuotaika, tai veikia kaip antidepresantas.
Kiek reikėtų nueiti kasdien? Trenerės teigimu, sparčiu žingsniu vaikščioti reikėtų mažiausiai pusvalandį per dieną. Tai daryti kasdien, laikantis nuoseklumo. Vėliau, išsiugdžius įprotį, galima išeiti pasivaikščioti 2 kartus per dieną bent po pusvalandį, arba vieną kartą, bet visai valandai. Žmonės, nenorintys ar negalintys užsiiminėti kita, aktyvia veikla, turėtų nueiti po 10-15 tūkst. žingsnių 5 kartus per savaitę.
Derinti su kitomis procedūromis
„Celiulitas ne veltui yra linksniuojamas visų moterų, trenerių, dietologų ir kosmetologų. Jis dalinai yra nulemtas mūsų genetikos ir vienos moterys jo beveik neturi, o kitos, net ir būdamos lieknos ir sportiškos, neatranda būdų kaip su juo kovoti. Celiulitas vystosi ne vienerius metus, iš pradžių jis galbūt nėra toks ryškus, tačiau su laiku tampa vis labiau matomu. Todėl visoms moterims ir merginoms, pirmiausiai patariame apsiginkluoti kantrybe, nes tikrai nėra jokio stebuklingo tepalo, jį išnaikinančio per mėnesį“, – ramina K. Jaruševičienė.
Kodėl neįmanoma jo išsportuoti? Celiulitas yra poodinio riebalinio sluoksnio darinys, todėl su juo reikia kovoti kompleksiškai.
„Siūlome susibalansuoti savo mitybą, vengti per didelio angliavandenių vartojimo, gerti daug natūralaus vandens. Visų antra, užsiimti aktyvia veikla, ar tai būtų jėgos treniruotės ar kardio treniruotės. Jėgos pratimai stangrina ir augina patį raumenį, kuris slepiasi giliau nei pats celiulitas. Svarbu, kad būtų suaktyvinama kraujotaka ir limfotaka, kurios išjudintų susikaupusius skysčius, riebalus. Ir visų trečia, nepamirškime mechaninio probleminių vietų stimuliavimo, visgi tai yra tam tikrose zonose susikaupę riebalai, todėl mūsų nuomone, pats efektyviausias būdas išnaikinti celiulitą neskaitant mitybos ir sporto, yra LPG masažai“, – vardija trenerė.
Anot specialistės, LPG masažai padeda kovoti su įsisenėjusiu celiulitu tam tikrose kūno zonose, kuriose, jau net sportas bei sveika mityba yra bejėgiai. Be viso to, LPG procedūros stangrina odą moterims, kurios numetė daug svorio.
„Tačiau, kaip ir visur, svarbu dermė su kitomis sveikos gyvensenos dedamosiomis. Patariame po LPG procedūrų nepamiršti aktyviai pajudėti, kad būtų pasiektas maksimalus efektas, ir suskaidyti riebalai kuo greičiau per prakaitą pasišalintų iš organizmo“, – pataria sveikos gyvensenos entuziastė.
K. Stankutė taip pat rekomenduoja dar vieną procedūrą – krioterapiją. Ji yra veiksminga, nes sukelia terminį šoką, kuris sumažina paviršiaus temperatūrą ir visam laikui pašalina riebalų ląsteles. Dėl to pokyčius galima išvysti jau po vienos tokios procedūros, kuri tetrunka 30 minučių, o, pavyzdžiui, liemens apimtis gali sumažėti apie 2-3%.