Tarpukariu lietuvaitės už madingą apdarą buvo gąsdinamos net kalėjimu: dorovės sargai peikė ne tik trumpus sijonus, bet ir makiažą

Lietuviškos mados istorija Taira Milušauskaitė susidomėjo studijuodama Vytauto Didžiojo universitete. Šia tema parašė magistro darbą. Mados kelionę tęsė studijuodama doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Surinktą fotografijų medžiagą eksponavo parodose „Tarpukario rūbų mada Lietuvoje“ ir „Lietuvos drabužių mada art nouveau laikotarpiu“. Išsamesnės studijos nugulė į mokslinius straipsnius, o dabar pasirodo įspūdinga jos knyga „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas. Art deco mada Lietuvoje“. Tad šiame straipsnyje kartu su autore leiskimės į trumpą tarpukario moterų madų kelionę.

Per Pirmąjį Pasaulinį karą ekstravagantiška apranga buvo vertinama griežčiau nei nepadorus moters elgesys, bet jis pakeitė drabužių siluetą, o padorumą išsaugojo. „Išnyko korsetas, atsirado priekyje susagstomi drabužiai, moterys pradėjo dėvėti <...>kelnes, kombinezonus <...> švarkelių formai darė įtaką mundurai; sijonai sutrumpėjo, atidengdami blauzdas iki kelių (erotiškumo išraiška), atsirado lengva laivelio formos avalynė; madingos paprastos kepurės, taip pat rembrantiškos beretės; moterys pradėjo trumpai kirptis plaukus; su karu sietinas palaidinių ir suknelių su „V“ formos iškirptėmis atsiradimas“, rašo kostiumologė, dizainerė Taira Milušauskaitė „Obuolio“ leidyklos išleistoje knygoje „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas. Art deco mada Lietuvoje“.

Bet, ko gero, svarbiausia, kaip pastebi knygos autorė, po Pirmojo pasaulinio karo moterys pradėjo pačios kurti ir daryti įtaką madai: drabužių siluetai paprastėjo, atsirado galimybė siūti namuose. Tam tereikėjo tik siuvimo mašinos ir elementarių žinių. Karas pavertė moteris tapti kūrėjomis, todėl prabangi, sudėtinga madų salonų apranga tapo nemadinga.