Kažin ar kalta apsukri žurnalistė, o gal pasikeitę laikai, kad italų mados karaliumi tituluojamas Giorgio Armani ėmė ir atskleidė savo identitetą Italijos dienraščiui „Il Corriere della Sera“. Jis pripažino ir paaiškino, kodėl menininkui asmeniniai santykiai ne mažiau svarbūs, nei karjera.
Re Giorgio (it. Karalius Giorgio) – ketvirtas pagal turtą Italijos žmogus, išoriškai atrodo tobulas. Dar vasarą atšventęs savo 90-ąjį gimtadienį, jis keturiskart per metus dalyvauja Milano prêt-à-porter mados savaitėse. Daugiau kaip du dešimtmečius jo aukštosios mados „Armani/Privè“ kolekcija Paryžiuje surenka minias gerbėjų. Italas jaučiasi senas vilkas haute couture mados kuluaruose. O štai vakar savo madų šou pristatė Niujorko mados savaitėje. Tarp kur kas jaunesnių.
Išbėgęs nusilenkti ant podiumo jis tiesiog apstulbina lieknu, vėžlio šarvą primenančiu torsu, dailiais baltais plaukais, sveiku veido įdegiu.
Italijai Giorgio Armani jaunatviškumas – jokia naujiena. Jis sveikai maitinasi, sportuoja dvi valandas per dieną. Jis gražus, elegantiškas, visada su šypsena veide. Jo ilgaamžiškumo paslaptis – griežta disciplina. Giorgio – vienas garsiausių Italijos karjeristų, kuriam niekada jokia kliūtis netrukdė kopti šlovės laiptais.
Racionalus karjeros troškimas suteikė galimybę Milano mados namuose Bergognone gatvėje įsteigti vieną prabangiausių asmeninių mados teatrų su podiumu lyg amfiteatre. Teatre kaskart mados savaitės metu apsilanko daugiau kaip 500 galingiausių šou pasaulio žmonių. Bene penkiolika metų iš eilės ten buvo skirta kėdė ir Lietuvai. Mano pakvietimas, akredituotos prie trijų Baltijos valstybių žurnalistės vardu, buvo penktoje eilėje, kairiajame fligelyje.
Ką Italija ir aš žinau apie šį žmogų? Interviu prieš dešimtmetį klausinėjau apie žaibiškai Lietuvoje išperkamus prabangius drabužius. Kur paslaptis?
Ar elegancija – išmokstamas dalykas? Ar prigimtinis? Man buvo įdomi ir „American Gigolo“ – 80-ųjų metų sensaciją sukėlusio amerikiečių režisieriaus Paulo Schraderio filmo istorija. Italų vyro eleganciją įprasmino pagrindinis herojus, kurio vaidmenį atliko amerikietis Richardas Geere’. Jis vilkėjo keistus tarsi pagal asmeninius išmatavimus sukurtus švarkus, kostiumus, marškinėlius su „GA“ ženklu. Visi pasaulio vyrai panoro būti panašūs.
Klausinėjau, kaip gimė legendinė konkurentus sutriuškinusi „greige“ spalva. Tai toks ochros ir pilkos spalvos mišinys, visai netipiškas Pietų Europos valstybe nominuojamai Italijai. Bet pakerėjęs visus pasaulio vyrus įskaitant lyderio poziciją užleidusius italams prancūzus. Giorgio kūrė „greige“ magiją moterims. Jis netruko tapti dievuku tarp modernios, tai reiškia, visai kitokios elegancijos ištroškusių moterų. Vilkėdamos GA logotipo drabužius, apavą, rankines dailiosios lyties atstovės atrodė emancipuotos, išsilavinusios, keliaujančios, seksualios karjeristės. Tokio įvaizdžio ėmė trokšti visos. Kur kas toliau, nei Apeninų Italijoje.
Žinojau ir tai, jog Milano mados karalių gyvenime lydėjo sėkmė. Pasirašęs sutartį su akinių magnatu „Luxotica“ koncernu vos dėl dešimties procentų nuo pelno, jis iki šių dienų turi laisvas rankas gyventi karališkai ir atsidėti kūrybai.
Man norėjosi kalbėti tik apie pozityvius dalykus. Nes baisiai jaudinausi, dvi dienas prieš interviu Bergognone teatre nieko nevalgiau ir negėriau. Bet taip viskas susiklostė, kad ėmiau ir užkabinau slidų klausimą apie jo konkurentus italus – mados namus „Prada“, „Gucci“, „Roberto Cavalli“. Ne, neklausiau apie „Dolce&Gabbana“ nukopijuotas kelnes. Bet apie akcijas. Jas konkurentai išpardavinėjo milijonus kraunantiems ir užtikrinantiems sėkmę biržoje prancūzų koncernams LVMH ir PPR. Man buvo neaišku, kodėl jų pėdomis nesekė amžiaus vidurį gerokai peržengęs Giorgio Armani? Ar turi sinjoras Giorgio kokių nors įpėdinių, kurie įtakoja jo verslą. Tai reiškia – sprendžia ar parduoti akcijas, ar būti vienvaldžiu. Nes parduoti dalį savęs reiškia atsisakyti asmeninio GA stiliaus. Bet juk visi trokšta ir pinigų.
Nors puikiai žinojau, jog įpėdinių neturi. Vos kartą ant pakylos vilkėdama Giorgio Armani suknele, pražingsniavo jo žavi dukterėčia Roberta Armani. Ją neretai Milanas matydavo prie podiumų kartu su kino ir sporto žvaigždėmis. Ji buvo vienintelė favoritė, kaip ir kito Italijos mados kūrėjo Gianni Versace dukterėčia Allegra, Donatellos duktė. Roberta vienintelė turėjo šansą tapti turtingiausio Italijos žmogaus turtų paveldėtoja.
Mano interviu buvo trumpas, bet jo metu pažinau kūrėjo charakterį. Jis be gailesčio išdėjo į šuns dienas Lietuvą su Latvija supainiojusią spaudos atstovę. Visas jo mados namų personalas tiesiog prakaitavo iš įtampos. Žinojau, kodėl italas buvo toks choleriškas ir agresyvus, nors su manimi kalbėjo itin korektiškai ir net sutiko nusifotografuoti. Tuo metu Milano spauda paskelbė, kad mados kūrėją ištiko nelaimė – jis susirgo sunkia kepenų cirozės forma. Jam buvo prognozuojama greita mirtis. Todėl dizaineris nenoriai dalijo interviu žurnalistams. Juk šie be gailesčio lindo į asmeninį gyvenimą. Buvo pasklidusi hipotezė, jog mados kūrėjas pasigavo „AIDS“.
Bet štai šį spalį Giorgio Armani kaip niekada – atviras. Niujorko mados savaitės išvakarėse italų elegancijos karalius šneka laisvai ir be baimės. Pirmąkart jis nebijo kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą. Apie tai, kad kūryba be emocijų, nėra menas. Nes kūrėjas privalo būti visapusiškai išbalansuotas.
Ankstesniuose interviu vos užsimindavęs apie širdies draugą Sergio Galeotti – ne mažiau talentingą kūrėją iš Toskanos, kurį jaunystėje, vos pradėjus kurti verslą kartu su Giorgio, ištiko širdies smūgis. Armani sako, kad ilgai negalėjęs užpildyti meilės tarp dviejų vyrų duobės. Buvo daug kandidatų dalintis verslu ir asmeniniu gyvenimu, bet nė su vienu jis nesijautė emociškai pilnavertis, kaip su kūrybos partneriu Sergio.
Daug metų Italija jį laikė vienu turtingiausiu, gražiu ir elegantišku, bet itin vienišu vyru. Tik dabar jis nesislapstydamas komentuoja savo intymų gyvenimą. Visai neseniai jo prabangioje viloje prie Sicilijos, egzotiškoje Pantelerijos saloje, į kurią pakliūvama tik iš dizainerio jachtos, įvyko baisus gaisras. Tačiau Giorgio Armani elgėsi itin keistai. Jis puolė į liepsnas gelbėti ...ne, ne žmogaus. O kažin kokio žiedo su milžinišku deimantu apsode.
„Corriere della sera“ interviu metu jis patikslino įvykio detales. Paaiškėjo, jog šis žiedas – ne šiaip brangenybė, bet itin didelio turto dalis. Jį padovanojo naujasis Giorgio sielos draugas, bendražygis ir galbūt turto paveldėtojas Armani partneris Leo Dell’Orco.
Kaip žinia, garsiausios pasaulio moterys, o šiais laikais – ir vyrai, deimantuose užslaptina savo mistiškiausias emocijas. Tos emocijos šiandien Giorgio – svarbiausios. O žiedas – dviejų vyrų meilės simbolis.
Giorgio Armani nebesislapsto ir atvirai fotografuojasi su Leo vienas kito glėbyje.
Italijos žurnalistei pasiteiravus, ar ryšys tarp dviejų vyrų gali būti žavus, ar meilė yra tik emocinė, sunkiai atsidusęs stilistas atsakė. Kaip visada elegantiškai, subtiliai. Jo kalba – rafinuota, nebūdinga, kaip jis pats sako, tiesmukiškiems kretinams.
Ne. Ne vien emocinis, bet žavus. Vyras vyrui taip pat gali būti ypatingai švelnus.
Tai kūrėjui, pasak Armani, yra itin svarbu. Be jausmų, emocijų ir švelnumo nėra galimybės kurti. Ir kitiems dovanoti jausmų.
Tai Giorgio Armani – garsiausių visų laikų Italijos mados kūrėjo žodžiai.
