Norėjau kažką parašyti apie kunigus ir seksą, religiją ir nuodėmę, bet šiais laikais apie tai juokauti nepadoru. Be to, jau apie tai rašiau, kai aptarinėjau kai kuriuos smilkalų ir nepadorios odos kūrinius: „Kvepalai, kaip erotika bažnyčioje“ – apie Ralph Lauren Supreme Oud, „Pauostykite, kaip kvepia Dievas“ apie Montale Full Incense, ir apie Aisčio Mickevičiaus skandalingai brangius, nepadorius, beveik pornografinius FUMparFUM Black Alchemist Vaudeville.
Serge Lutens yra jau nejaunas prancūzų dizaineris iš Lilio (jam 81 metai), o jo kvepalai – dažniausiai begėdiškai egzotiniai, su nuorodom į neįprastas teritorijas.
Taip ir La couche du diable (lia kūš diu djabl), „velnio lova“ – nauja metafora. Jei lietuviai, amžiams žemės žmonės, eina su velniu obuoliauti, tai prancūzai ir prancūzės su velniais ir velnienėmis turi lytinius santykius.
Seksas su šėtonu, kaip užribio teritorija, pasauliui ir jo kūrėjams buvo žinomas seniai: jau viduramžių rašytojai kalbėjo apie tai, kad velnių sperma yra šalta – o Adomas, valgęs su Ieva obuolį rojaus sode, paskui buvo suvedžiotas ir jaunos raudonplaukės šėtonaitės Lilitės, užstatė jai vaiką, ir iš jų nuodėmingo ryšio kyla visi pasaulio raudonplaukiai.
Kvapas yra visiškai ne tik smilkalų, kaip apie juos kalbėjo prieš 4 metus – tais laikais pasaulis ėjo iš proto nuo smilkalų.
Ne, jie kvepia lipniu pyragu su melasa ir džiovintais vaisiais, razinomis, džiovintomis slyvomis, pypkės tabaku, lakuotu medžio paviršiumi, čia kedras ir sandalmedis, ir dar cigarai ir senos komodos stalčiai. Fantastika! Pirkite, kol ne vėlu. Kol neuždraudė. Kas galėtų pagalvoti, kad seksas su šėtonu gali būti toks saldus.