Skaudžiausiai ekonominė krizė smogia vyrams: pasekmių dar nejaučiame, bet bus sunku

Lietuvoje vyrai nusižudo maždaug keturis kartus dažniau negu moterys, o ekonominiai sunkumai, sako psichologas, bendruomenės „Gentys“ bendraįkūrėjas Antanas Grižas, situaciją gali tik dar labiau apsunkinti.

Apie vyrų emocinę sveikatą, jiems keliamus visuomenės ir savo pačių lūkesčius kalbėjome laidoje „Normalūs Neurotikai“.

– Lietuvoje nusižudo keturis kartus daugiau vyrų negu moterų. Kai mes kalbame apie priklausomybę, pavyzdžiui, nuo alkoholio irgi dažniau minime vyrus. Tai kas čia vyksta pas mus šalyje ir į kurią pusę žingsniuojame – į gerą ar į blogą?

– Tai vyksta tikrai ne vien Lietuvoje. Visame Vakarų pasaulyje vyrų emocinės sveikatos statistika yra prasta. Kas yra gerai, kad pastaraisiais metais vis daugiau tam dėmesio yra skiriama. Tai šiaip jau atrodo, kad visuomenė vis labiau supranta, kad svarbu rūpintis emocine sveikata ir vyrams tai irgi yra svarbu.

– Šiandien visos žiniasklaidos priemonės mirga marga apie ekonominę krizę. Ar jūs kaip specialistas jau matote šios situacijos poveikį vyrų emocinei sveikatai?

– Manau, kad kol kas krizės pasekmių mes dar nejaučiame, jaučiame tik nuogąstavimą apie tai. Aišku, kad pas mus bendruomenėje vyrai kalba apie tai, kad artėja krizė, kaip tam pasiruošti, ką daryti. Aš kaip specialistas žinau, kad ekonominės krizės emociškai daug stipriau paveikia vyrus. Per recesiją vyrų savižudybės žymiai paauga, moterų ne taip stipriai.

Čia, aišku, yra skirtumų tarp skirtingų šalių, bet bendra tendencija yra tokia – vyrai yra pažeidžiamesni šitam dalykui.

– Po 2008 m. krizės tikrai šoktelėjo savižudybių skaičius ir šoktelėjo tarp vyrų. Ar mes tikrai šiandien į šitą situaciją ateiname labiau pasiruošę?

– Tikrai mes esame labiau pasiruošę, tikrai esame labiau apmokyti. Visoje Lietuvoje apmokyta kaip niekada daug specialistų, psichologinė pagalba yra prieinamesnė, žmonių nuostatos į psichologinę pagalbą yra daug labiau pasikeitusios.

Vis tiek bus sunku. Vis tiek turbūt padaugės savižudybių. Psichologinė krizė, kai pradeda kilti mintys apie savižudybę, ištinka netikėtai, kai į krūvą netikėtai sukrenta keli dalykai. Gal kažkoks sunkumas jau tęsiasi ne vienerius metus, bet aš kažkaip jį toleruoju ir tada dar kokie nors du nutinka staigiai – susipykstu su antra puse, suserga senas tėtis ar mama arba dar ekonominė krizė, arba dar karo kažkokios naujienos, kurios mane gąsdina ir paveikia emociškai. Kai dalykai sukrenta vienu metu, tada – opa ir mes krizėje, staigiai, netikėtai.

Dėl to verta iš anksto būti pasiruošus savo asmeninį atsigavimo planą. Ką aš darysiu, kai man bus labai sunku, kai aš būsiu stipriai emociškai paveiktas, bus mažai jėgų, aš būsiu depresyvus, galbūt man bus minčių apie savižudybę? Kaip aš pats savimi pasirūpinsiu vienas, kokius veiksmus darysiu? Ir tada – į ką, į kokius žmones kreipsiuosi?

Pavyzdžiui mano paties asmeninis atsigavimo planas labai paprasti dalykai – nueit į dušą, apsitvarkyt kambarį, išeit pasivaikščiot. Tai labai paprastai įgyvendinami dalykai, jie neišsprendžia mano gyvenimo problemų, bet man pasidaro šiek tiek lengviau. Ir taip pat turiu draugų sąrašą, į kuriuos aš kreipiuosi ir kreipsiuosi, kai man bus sunku. Ir jeigu vienas yra nepasiekiamas, aš turiu antrą, trečią žmogų sąraše, kuriems skambinsiu. Aš padedu tokius planus susidaryti savo klientams ir labai rekomenduoju kiekvienam tokį turėti.

Verta iš anksto būti pasiruošus savo asmeninį atsigavimo planą. Ką aš darysiu, kai man bus labai sunku, kai aš būsiu stipriai emociškai paveiktas, bus mažai jėgų, aš būsiu depresyvus, galbūt man bus minčių apie savižudybę? Kaip aš pats savimi pasirūpinsiu vienas, kokius veiksmus darysiu? Ir tada – į ką, į kokius žmones kreipsiuosi?

– Dažnai mes kalbame apie tokius stereotipus, kad vyrai neverkia, turi būti stiprūs ir taip toliau. Kiek šiandieninį vyrą vis dar veikia šios nuostatos?

– Turbūt labai priklauso, kur tas vyras gyvena. Mes esame labai marga visuomenė. Kai mes neturime kažkokio tvirto sau atsakymo, koks aš noriu būti, kaip man yra gerai, kas man yra vyras ir vyriškumas, jeigu esame neužtikrinti, tai tada kažkokie mitai labai greitai į mus nusėda.

Kas šiai dienai yra unikalu, apie ką dar pakankamai nedaug kalbama, kad mes turime ir kontrastereotipus. Šiaip vyriškumas šiai dienai yra labai stipriai kritikuojamas ir tai irgi yra nuostatos į vyriškumą, požiūris, koks vyras turėtų būti, bet visai iš kitos pusės. Kad tu kaip tik turėtum būti verkiantis, švelnus, rūpestingas.

– Ar nėra taip, kad šiandien visuomenė tikisi kažkokio „tobulo vyro“ ir nesuderinamų dalykų viename?

– Kas ta visuomenė? Kas už to žodžio slepiasi? Kas sudaro visuomenę? Tai sudaro tėvai, kai auklėja savo vaiką, antra pusė – ko ji tikisi, kokio vyro nori, ir ko pats žmogus iš savęs tikisi. Man atrodo, čia yra esminiai dalykai.

Aš savo darbe tiek stipriai neakcentuoju stereotipų. Aš nemanau, kad tai vienintelė ir didžiausia problema su kuo susiduria vyrai. Nes tikrai kartais taip pasigirsta. Dėl ko vyrų daug nusižudo? Ai, nes vyriškumo stereotipai. Dėl ko jų daug geria? Nes vyriškumo stereotipai. Ir taip mes nepamatome, kad yra daug realių iššūkių, pavyzdžiui, vyras išsiskiria ir jis negauna priėjimo prie savo vaikų. Visa šeimos teisė yra nusistačiusi prieš vyrus šiai dienai dar labai stipriai, jie yra labai stipriai diskriminuojami ir tai yra labai labai skausminga patirtis. Ir tai nėra nieko bendro su stereotipais.

– Paminėjote skyrybas, tai jų statistika iš tikrųjų yra labai didžiulė. Kas dar, kokie didžiausi iššūkiai?

– Visais laikais, manau, didžiausias iššūkis ir galvos skausmas būdavo romantiniai santykiai. Kaip kurti praturtinančius romantinius santykius, kaip juose jaustis laimingam ir kaip juos puoselėti.

Ką mes matome, kad jauni vyrai išgyvena dar didesnę izoliaciją, šiais laikais jauniems žmonėms dar yra sunkiau megzti santykius, jie dar labiau pasimetę, kaip tai daroma. Jie turi dar mažiau socialinių įgūdžių šiaip bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, susipažinti ir megzti draugystes, o jau ką kalbėti apie flirtą, kas iš tikrųjų yra labai sudėtingas įgūdis. Jis labai kompleksiškas. Ir kaip jo mokytis? Niekas to nemoko. Jeigu esi heteroseksualus vaikinas, kaip mokytis etiškai, bet ir efektyviai kalbinti merginą ir megzti romantinius santykius. Tikrai daug vyrų išgyvena didžiulę intymumo izoliaciją ir alkį.

Šalia to, aišku, vyrams yra iššūkis jų emocijų pažinimas ir valdymas. Ir dar vienas iššūkis, kuris yra labai svarbus, kad šiais laikais kaip niekad yra kritikuojamas vyriškumas. Ir dalis to viešai toleruojamo kritiškumo jau yra įgavęs emocinio smurto formas ir tai yra žala psichologinei sveikatai.

Šiaip jau mes sveikesni, kai mes į save žiūrime pozityviai – kad aš esu geras žmogus. Bet kas tas „aš“? „Aš“ susideda iš daug dalių ir viena tų dalių yra lytis. Ta lyties tapatybė irgi gali būti pozityvi arba negatyvi. Aš galiu galvoti: „aš gal geras žmogus, bet aš kaip vyras esu blogas ir manyje tas esantis vyras yra blogas“. Ir daugelis vyrų, su kuo aš susiduriu savo darbe, nešiojasi tokį neigiamą įsitikinimą apie save būtent per lytį.

Daugiau apie vyrų ir mūsų visų emocinę sveikatą žiūrėkite laidoje „Normalūs Neurotikai“. Laida rodoma sekmadieniais 13.30 televizijos ekranuose per „Delfi TV“ arba pirmadieniais 10.30 portale „Delfi“.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].