Pirmoji onkologinė liga Algimantei nustatyta dar paauglystėje. Sulaukusiai 16 metų jai diagnozuota antros stadijos Hodžkino limfoma. Pirmuoju jos simptomu tapo limfmazgis kakle.
„Pasveikau gana greitai – per 3 mėnesius su kelių blokų chemoterapija ir toliau 3 metus gyvenau gana ramiai: tęsiau mokslus, baigiau mokyklą“, – portalui „Delfi“ pasakojo mergina.
Tačiau, kai po pirmojo universiteto kurso Jungtinėje Karalystėje Algimantė grįžo į Lietuvą ir atliko kontrolinius kraujo tyrimus, jos laukė kita nemaloni žinia: „Man buvo diagnozuota piktybinė kraujo liga, bet jau nebe Hodžkino limfoma, o ūmi mieloblastinė leukemija – visai kita kraujo liga“.
Paklausta, kaip jautėsi antrąkart susirgusi vėžiu, pašnekovė neslėpė: „Antrą kartą sirgti yra žymiai baisiau, nes jau žinai, kaip viskas vyksta ir kaip iš tikrųjų yra sudėtinga pereiti per visas chemoterapijas. Juo labiau, kad mieloblastinė leukemija yra žymiai greičiau progresuojanti ir žymiai agresyvesnė. Ji reikalauja žymiai agresyvesnės chemoterapijos ir gydymo, taip pat kaulų čiulpų transplantacijos“.
Prireikė 3 kaulų čiulpų transplantacijų
Algimantei atliktos net trys kaulų čiulpų transplantacijos. Pirmoji, panaudojus negiminingos donorės iš Portugalijos kaulų čiulpus, atlikta 2019 metais po intensyvios chemoterapijos. Šios donorės kaulų čiulpų ląstelės buvo imunologiškai tapačios pagal visus 10 pagrindinių žymenų..
„Man kaulų čiulpai prigijo, buvau išrašyta iš ligoninės ir metus gyvenau ramiai. Bet po metų įvyko ankstyvas recidyvas tos pačios mieloleukemijos. Gydytojas bandė ją gydyti visokiais palaikomaisiais gydymais, naujoviška chemoterapija ir taikinių terapija, gauta iš kitų šalių, bet mano liga nelabai į tai reagavo. Gydytojas nusprendė daryti antrą kaulų čiulpų transplantaciją jau su sesers kaulų čiulpais. Ši kaulų čiulpų transplantacija buvo jau visai kitokia negu pirmoji, nes sesuo man buvo tik pusiau tapati pagal imuniteto žymenis. Bet transplantacija praėjo gerai“, – pasakojo pašnekovė.
Vis tik vėžys vėl sugrįžo. Šįkart recidyvas buvo labai ankstyvas – vos po mėnesio–kito kraujyje vėl aptiktos vėžinės ląstelės.
Taigi, buvo išnaudotos visos gydymo galimybės ir niekas nebeveikė iš to, kas buvo siūloma Lietuvoje ir visoje Europoje. Tad mergina liko be vilties pasveikti.
„Tada gydytojas stebuklingai sukontaktavo su vienos geriausių vėžio klinikų JAV tyrėju, kuris dirba būtent su mieloleukemija. Šis kaip tik tyrinėjo naują vaistą, kuris pasaulyje buvo išbandytas vos 50 pacientų grupėje. To vaisto net nėra rinkoje, jis dar klinikinių tyrimų stadijoje, bet aš buvau tinkama įsitraukti į jo klinikinį tyrimą“, – aiškino Algimantė.
Kadangi galimybės įsitraukti į šį klinikinį tyrimą Lietuvoje nebuvo, mergina drauge su seserimi gydymui išvyko į JAV MD Anderson Cancer Center vėžio centrą.
Gydymas JAV truko apie 2 mėnesius. Vaistas buvo veiksmingas ir leido pasiekti remisiją, bet grįžus į Lietuvą, prireikė trečios kaulų čiulpų transplantacijos,siekiant išlaikyti remisiją, kitaip, liga būtų sugrįžusi . Taigi vėl atlikta transplantacija su sesers kaulų čiulpais.
Dabar merginos remisija tęsiasi jau daugiau nei metus, bet ji vis dar vartoja inovatyvųjį vaistą, kurį pradėjo gerti JAV. Tik dabar šį vaistą Algimantė vartoja jau Lietuvoje.
Nepaisant tekusių išbandymų, Algimantė mato ir pozityvią jai tekusios dalios pusę: antroji liga labai ją pakeitė iš vidaus: „Prisiminusi, kokia buvau 2019 metais, kai liga grįžo ir kokia esu dabar, tai – kaip du skirtingi žmonės. Kad liga augina yra faktas. Liga man 100 procentų praplėtė požiūrį į pasaulį, įkvėpė tikėjimo ir pasitikėjimo, dabar į daug dalykų žiūriu paprasčiau.
Liga man suteikė galimybę sutikti daug nuostabių žmonių, suprasti kas gyvenime svarbu, o kas ne. Visą ligos kelią mane lydėjusių gydytojų šviesa, mane įkvėpė gyvenime siekti daugiau ir turėti tikslų pasaulį daryti gražesniu.
Šią vasarą pabaigusi architektūros studijas, tikiuosi, kad ši specialybė, man kažkaip padės bent kažkiek padės prisidėti prie gražesnio pasaulio kūrimo“.
Susidėjo keli blogi veiksniai
Visą sudėtingą kovos su vėžiu kelionę Algimantę lydėjo ir ja rūpinosi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus gydytojas hematologas Andrius Žučenka. Jis neabejojo, kad Algimantės istorija yra unikali viso pasaulio mastu.
„Algimantės istorija neabejotinai išskirtinė ir tuo, kad prieš susergant ūmia mieloleukemija (toliau – ŪML), ji įveikė kitą piktybinę kraujo ligą – Hodžkino limfomą. Tačiau vienas iš Hodžkino limfomos gydymui taikytų chemoterapinių vaistų siejamas su didesne rizika sukelti antrines genetines pažaidas kamieninėse kraujodaros ląstelėse ir lemti antrines piktybines kraujo ligas, tokias kaip ŪML. Klinikinėje praktikoje tokia leukemija yra vadinama antrine, neretai šiems pacientams jų vėžinėse ląstelėse mes aptinkame specifinių genetinių pažeidimų, kurie lemia atsparumą chemoterapijai ir yra siejamos su didele ligos atkryčio rizika. Tai lemia reikšmingai blogesnę ligos prognozę ir daugybę iššūkių, siekiant išgydyti tokius pacientus.
Ir iš tiesų, Algimantės atveju tiek laikas, praėjęs nuo Hodžkino limfomos gydymo iki susirgimo antrine leukemija, tiek ir nustatyta genetinė pažaida (KMT2A geno pažeidimas) leukeminėse ląstelėse yra labai būdingi ūmiai mieloleukemijai, susijusiai su praeityje taikytu chemoterapiniu gydymu“, paaiškino A. Žučenka.
Taip pat Algimantės leukeminėse ląstelėse buvo nustatyti genetiniai pakitimai, kurie lemia didesnį atsparumą chemoterapijai ir didelę leukemijos atkryčių riziką.
„Nepaisant to, Algimantė buvo gydoma maksimaliai intensyviai su tikslu pilnai pasveikti. Jai taikyta didelių dozių chemoterapija ir negiminingo donoro kaulų čiulpų transplantacija. Deja, praėjus vos 10 mėnesių po transplantacijos, įvyko leukemijos atkrytis. Esant tokiai klinikinei eigai, pacientų prognozė tampa labai nepalanki. Mūsų centre taikomas modernus, taikinių terapija paremtas gydymas, leidžiantis pakartotinai siekti remisijos šiems pacientams. Deja, Algimantės atveju, net ir po šio modernaus gydymo leukemija jau po kelių mėnesių sugrįžo dar kartą“, – prisiminė daktaras A. Žučenka.
Mediko teigimu, gydant Algimantę teko priimti itin sudėtingus sprendimus – planuoti dar vieną net keliais taikinių terapijos vaistais paremtą gydymą ir atlikti antrąją kaulų čiulpų transplantaciją.
„Šį kartą donorė buvo Algimantės sesuo, kuri jai nėra imunologiškai tapati, tai transplantaciją tik dar labiau apsunkino. Siekiant sumažinti dar vieno atkryčio tikimybę, po šios transplantacijos Algimantė gavo ir palaikomąjį gydymą taikinių terapijos vaistais.
Tačiau, nepaisant visų pastangų ir itin individualizuotų sprendimų, leukemija smogė trečią kartą, praėjus vos keliems mėnesiams po antrosios transplantacijos. Tokiose situacijose, kai išsemiami absoliučiai visi standartiniai ir net tiriamieji gydymo metodai, klinikinėje praktikoje dažniausiai tenka konstatuoti, kad ligos išgydyti nėra jokių galimybių, todėl toliau skiriamas tik paliatyvus, simptominis, leukemijos progresavimą kiek sulėtinantis gydymas. Toks scenarijus yra ypač skaudus, kai kalbame apie mūsų jauniausias pacientus“, – atviravo gydytojas.
Gydymo kelias – išskirtinis
Laimė, šįkart skaudžiausio scenarijaus neprireikė. Kaip pastebėjo gydytojas A. Žučenka, hematologijos sritis ir kraujo ligų gydymo galimybės tobulėja neįtikėtinai sparčiai. Tai tapo išsigelbėjimu Algimatei.
„Pasaulyje vyksta daugybė ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, kurių metu tiriama labai daug taikinių terapijos, imunoterapijos, ląstelinės terapijos gydymo metodų. Dėl šios priežasties, moderniosios hematologijos srityje gydytojai hematologai specializuojasi kartais net ne pavienėse ligose, o netgi tik vienos kraujo ligos tam tikrame variante. Tad reikalingas nuolatinis pačios naujausios mokslinės informacijos sekimas, straipsnių ir apžvalgų skaitymas, dalyvavimas konferencijose, seminaruose norint turėti galimybę tirti, diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas pačiais moderniausiais metodais.
Ūmių leukemijų srityje pasaulinis lyderis, vykdantis daugybę ankstyviausios fazės klinikinių tyrimų, yra JAV, Hjustone esantis MD Anderson Cancer Center vėžio centras. Pasidomėjęs pačia naujausia moksline informacija ir susisiekęs su šio centro gydytojais-tyrėjais, sužinojau kad jų centre vyksta specifinio taikinio terapijos vaisto – menino inhibitoriaus (SNDX-5613) – klinikinis tyrimas. Šis vaistas skirtas pacientams, kurių leukeminėse ląstelėse yra specifinio geno KMT2A mutacija. Būtent šią genetinę pažaidą mes buvome nustatę Algimantės vėžinėse ląstelėse.
Algimantė, nepaisant trečio leukemijos atkryčio, buvo geros fizinės būklės, preliminariai atitiko visus įtraukimo į klinikinį tyrimą kriterijus ir turėjo galimybę nuvykti į JAV. Jos nuvykimą ir galimybę įsitraukti į klinikinį tyrimą derinau su pagrindiniu tyrėju daktaru Ghayas‘u C. Issa. Tai buvo ypač įtemptas laikas – itin daug skambučių, laiškų, medicininės informacijos tikslinimo, kadangi nebuvo iki galo aišku, ar Algimantei tikrai pavyks įsitraukti į tyrimą.
Be galo džiugi akimirka buvo sužinojus, kad viskas pavyko ir Algimantė Hjustone pradės gydymą menino inhibitoriumi. Po kelių gydymo kursų buvo pasiekta remisija ir Algimantė galėjo grįžti į Lietuvą tęsti gydymo šiuo vaistu bei siekti visiško pasveikimo, atliekant trečiąją kaulų čiulpų transplantaciją“, – prisiminė gydytojas.
Trečioji transplantacija, anot jo, buvo labai sudėtinga, taikytas itin specifinis vaistų derinys, išsivystė sunkios komplikacijos.
„Tačiau Algimantė išliko tvirta net ir sunkiausiomis akimirkomis reanimacijos skyriuje, po transplantacijos greitai atsigavo, atnaujino palaikomąjį gydymą tiriamuoju vaistu, o galiausiai po kelių mėnesių konstatavome, kad pirmą kartą per visą ilgą ligos kelią, net ir patys jautriausi mūsų centre taikomi tyrimo metodai nebeaptinka jokių leukeminių ląstelių. Tai buvo nepaprastai džiugi žinia – Algimantė pasveiko.
Galiu drąsiai teigti – pasaulyje tikrai nėra kito žmogaus, kuris būtų nuėjęs tokį gydymo kelią ir gavęs tokius vaistų derinius. Tačiau visų svarbiausia – Algimantės ryžtas, drąsa ir nenoras nuleisti rankų net ir beviltiškiausiose situacijose! Tai yra neabejotinai išskirtiniausia ir laimingiausia istorija mano karjeroje, kuri tik dar labiau įkvepia siekti visko, kas įmanoma, vardan kiekvieno mūsų paciento pasveikimo“, – džiaugėsi gydytojas.
Paklaustas, kuo ypatingas merginai skirtas vaistas, daktaras A. Žučenka atsakė: „Šis vaistas skatina žūti leukemines ląsteles, kuriose yra specifinio geno KMT2A mutacija. Veikimo mechanizmas paremtas tuo, kad sutrikdoma baltymo menino sąveika su mutuotu genu KM2TA – tokiu būdu stabdomas vėžinės ląstelės dauginimasis. Tai yra individualizuotos medicinos ir taikinių terapijos gydymo pavyzdys, kuomet paciento vėžinėse ląstelėse nustačius labai specifinę, vėžį sukėlusią genetinę pažaidą, skiriama tikslinė taikinių terapija, siekiant slopinti šią pagrindinę, vėžį sukėlusią priežastį. Toks vaisto veikimo mechanizmas ir šalutiniai reiškiniai labai skiriasi nuo standartinės chemoterapijos.
Iš esmės chemoterapiją galima prilyginti plataus veikimo, universaliems herbicidams, kurie naikina tiek piktžoles, tiek ir sveiką augmeniją. Tuo tarpu taikinių terapija yra tarsi labai specifinis preparatas, kuris veikia tik specifinę, vienos rūšies piktžolę, o sveiki augalai beveik nepažeidžiami“.
Paprastai naujų vaistų registracija patvirtinama po sėkmingų III fazės arba retais atvejais jau po II fazės klinikinių tyrimų.
„Kol kas menino inhibitoriai yra dar tik ankstyviausioje, I fazės klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau beveik neabejoju, kad netolimoje ateityje jie taps gydymo standartu. Šiuo metu būtent Algimantės naudojamas vaistas, kuris demonstruoja gerus saugumo ir efektyvumo rezultatus nedidelėje tiriamųjų grupėje,jau pereina į II fazės klinikinį tyrimą, kai bus įtrauktas kiek didesnis pacientų skaičius bei tyrime dalyvaus daugiau pasaulio centrų, daugiausia JAV, Kanadoje, Australijoje,keliose Vakarų Europos šalyse. Labai aktyviai dirbame ir panašu, kad šis tyrimas taip pat prasidės ir mūsų centre. Tai būtų didelis pasiekimas tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva bei galimybė sukurti daugiau neįtikėtinų pacientų sėkmės istorijų“, – neabejojo daktaras.
Ūmi mieloleukemija – kas tai?
ŪML, kaip pasakojo daktaras A. Žučenka, yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais.
„Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad žinome kai kuriuos rizikos faktorius (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas), dažnu atveju negalime tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML“, – sakė pašnekovas
Tai – reta liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Deja, bet retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai.
„Paprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja. Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių nepakankamumu: dusulys, galvos svaigimas, labai didelis bendras silpnumas dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo, bakterinės, grybelinės, virusinės infekcijos dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai dėl mažo trombocitų skaičiaus.
Standartinis gydymas, siekiant išgydyti pacientą, yra intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o nustačius specifines genetines pažaidas leukeminėse ląstelėse kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija. Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, daugumai pacientų reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, po kurios paciento kūne susiformuoja nauja, sveika donoro kraujodara bei imuninė sistema, kuri kovoja su likutinėmis vėžinėmis ląstelėmis. Toks gydymas paprastai taikomas jaunesniems, geros fizinės būklės pacientams.
Vyresniems, prastesnės būklės pacientams, turintiems gretutinių ligų, toks gydymas negali būti skiriamas dėl labai didelės sunkių komplikacijų rizikos. Tačiau šie pacientai mūsų centre taip pat turi bent kelis neintensyvius, taikinių terapija paremtus gydymo variantus, kurie dažnu atveji taip pat leidžia pasiekti trumpesnes ar ilgesnes remisijas“, – paaiškino daktaras A. Žučenka.
Kai gydymas tampa nebeprieinamu
Kraujo ligomis sergančius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė pasakojo, kad Algimantė, deja, – ne vienintelė pacientė, susidūrusi su tuo, kad gydymo galimybės buvo išnaudotos.
„Reikėtų atskirti gydymo galimybių prieinamumą į dvi dalis: pirma – kuomet medicina negali pasiūlyti kitų gydymo būdų ir visos galimybės yra išbandytos, ir antrą – kai yra pasirinkimas, tačiau jis yra neprieinamas Lietuvos pacientams, nes nėra kompensuojamas.
Pacientams visų pirma taikomi Lietuvoje prieinami gydymo būdai. Liūdina tik tai, kad per pastarąjį dešimtmetį Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino 10 naujų veikliųjų medžiagų ūmiai leukemijai gydyti, tačiau Lietuvoje pacientams prieinamos tik keturios veikliosios medžiagos ir tai, registruotos iki 2017 metų.
Visi inovatyvūs vaistai, registruoti po 2018 metų, Lietuvoje yra neprieinami, t.y. nekompensuojami. Suprantama, žmonės, sergantys ūmine leukemija, turi būti pradėti gydyti nedelsiant, kitu atveju, pacientai žūsta.
Antrasis variantas – pacientams siūloma dalyvauti klinikiniame tyrime, žinoma, jei toks vyksta ir pacientai atitinka preliminarius įtraukimo į klinikinius tyrimus kriterijus. Algimantės atveju, ji buvo įtraukta į klinikinį tyrimą, kuris vyksta ne Lietuvoje ir net ne Europoje. Šiuo atveju, Santaros klinikų gydytojų pastangų dėka, pavyko Algimantę įtraukti į klinikinį tyrimą, kuris vyko net JAV. Suprantama, ne kiekvienas pacientas pajėgus dalyvauti kitoje šalyje vykstančiame klinikiniame tyrime, nes tenka pačiam rasti finansinių galimybių ten vykti, taip pat susiduriama ir su kalbos barjeru.
Dar vienas būdas, kai pacientai yra įtraukiami į Vilties programas arba ankstyvojo vaistų prieinamumo programas, kurios vykdomos farmacinių kompanijų iniciatyva, kuomet, pavyzdžiui, vaistas registruojamas JAV Maistų ir vaistų administracijos ir laukia EVA patvirtinimo. Tačiau šios programos yra vienetinės, pacientų įtraukimas į šias programas reikalauja daug pastangų ir darbo.
Liūdniausia, kuomet yra išsemtos visos medicininės galimybės, kai tiesiog daugiau nėra gydymo būdų. Tuomet pacientams gyvybei palaikyti yra taikomas paliatyvus gydymo būdas, siekiant pratęsti kiek įmanoma kokybišką gyvenimą“, – konstatavo I. Drėgvienė.
Algimantės istorija, anot pašnekovės, unikali tuo, kad tai – pirmas kartas, kai pacientas iš Lietuvos vyko gydytis į kitą šalį, bendradarbiaujant Santaros klinikų Hematologijos onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojams su MD Anderson Cancer Center vėžio centro specialistais. Be to, merginai pradėjus dalyvauti klinikiniame tyrime JAV, ji galėjo grįžti į Lietuvą ir tęsti dalyvavimą tyrime bei gydymą tiriamuoju vaistu be papildomų kelionių į JAV.
„Žavi tai, kad JAV klinika, pasitikėdama Lietuvos gydytojų hematologų kompetencija, leido tęsti gydymą Lietuvoje. Tai – pirmas toks unikalus bendradarbiavimo pavyzdys ir, labai tikiuosi, kad ne paskutinis.
Dar norėčiau paminėti, kad ir pati Algimantė sirgdama stengėsi padėti kitiems Lietuvos pacientams. Ji įsitraukė į asociacijos „Kraujas“ vykdomą projektą „Būk geras“, skatinantį jaunus žmones registruotis į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Ji drąsiai dalinosi savo ligos istorija, organizavo kaulų čiulpų donorų registracijos akcijas ir yra aktyvi asociacijos „Kraujas“ narė“, – džiaugėsi I. Drėgvienė.