Gydytoja genetikė išvardijo 3 svarbiausius ilgaamžiškumo veiksnius – prailgina gyvenimą ir jau sergantiems vėžiu

Genai yra svarbūs ilgaamžiškumui, tačiau jie veikia tam tikroje juos supančioje aplinkoje, o ši susidaro iš to, kaip gyvename. Sportas, mityba, stresas – visa tai sudaro epigenetiką, kuri yra aplink genus ir slopina arba skatina tam tikrus genus veikti, sako gydytoja genetikė doc. dr. Jūratė Gruodė.

Nors genetika nulemia, kam labiau talentingas žmogus, tačiau jai pasireikšti reikia labai daug darbo. Gydytoja genetikė duoda pavyzdį su sportininkais – jie turi geresnius genus sportui, tačiau be sunkaus darbo šie nieko nelemtų, tad būtina sukurti tinkamą epigenetiką.

Konferencijoje „Login“ doc. dr. J. Gruodė kalbėjo apie genetiką ir ilgaamžiškumą. Pasak pranešėjos, ilgaamžiškumas yra apibūdinamas kaip maksimali žmogaus gyvenimo trukmė, dažniausiai galvojama apie 100 metų.

„Šiuo metu žinome beveik 200 genų, kurie svarbūs amžėjimui. Didžioji jų dalis susijusi su medžiagų apykaita, kardiologinėmis, neurologinėmis ligomis, dauguma šių genų yra tarpusavyje susiję“, – kalbėjo doc. dr. J. Gruodė.

Mokslininkai bandė išsiaiškinti, kuris genas ir koks jo variantas toks svarbus ilgaamžiškumui.

„Genus visi turime vienodus, skiriasi tik genų sekos momentai. Du pirmieji svarbiausi nustatyti genai ilgaamžiškumui buvo FOXO3, jis reguliuoja ląstelių pusiausvyros procesus, ir APOE genas, kurį matome ir neurodegeneracinėse, ir kardiologinėse ligose. Jis labai svarbus riebalų apykaitai, cholesteroliui. Taigi, tam tikras genetinis palankus variantas nulemia ilgesnę gyvenimo trukmę gyvenant tomis pačiomis sąlygomis kaip ir žmonės, kurie turi vidutinį arba nepalankų genų variantą.