„Visi nori gyventi amžinai, tik niekas nenori pasenti. Johnatano Swifto žodžiai iliustruoja paradoksalų vakarietišką požiūrį į senėjimą. Ilgaamžiškumas mus inspiruoja, jei siejasi su puikia sveikata, o prastos sveikatos ir nesavarankiškumo bijome“, – tokiais žodžiais pradėjo savo pranešimą konferencijoje „Login“ mokslininkė S. Schwitalla.

Jos pastebėjimu, didžiausios mūsų baimės jau tapo realybe – laikas, kurį gyvename sveiki, trumpėja. Būdami prastos sveikatos gyvename ilgiau nei kada yra buvę žmonijos istorijoje. Kaip tai pakeisti? Mokslininkė pateikė nesudėtingą, lengvai įgyvendinamą strategiją, kaip pagerinti sveikatą ir pailginti kokybiško gyvenimo trukmę 10–13 metų.

Gyvename ilgiau, tačiau sergame daugiau

Žmonės gyvena ilgiau, lyginant su visuomene prieš 60 metų, tačiau gyvenimo trukmė esant puikios sveikatos nepasikeitė. Sergame daugiau nei žmonės praeityje, o senstame ligoti, remdamasi tyrimais, atkreipė dėmesį konferencijos pranešėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)