Pirmasis požymis – dusulys
Kaip dabar prisimena A. Bilkevičius, viskas prasidėjo 2021 metų birželį, po antrosios skiepo nuo COVID-19 dozės.
„Gavau antrą skiepą ir po pusantros savaitės pajutau, kad kažkas man naktį darosi. Pradėjau lyg dusti, pilvas kažkoks kietas pasidarė. Nuėjom su žmona pas šeimos gydytoją. Pasiūlė mums, kaip žmonėms, vyresniems nei 60 metų, sudalyvauti prevencinėse programose, atlikti įvairius tyrimus. Paėmė kraują tyrimams, o ištyrus gydytojas paskambino ir sako, kad su žmonos krauju viskas gerai, o su mano paties blogai. Skubiai gavau siuntimą į Kauno klinikas tirtis“, – portalui Delfi pasakojo ponas Alvydas.
Klinikose jam buvo įtarta tuberkuliozė, bet infekcinių ligų skyriuje diagnozė nepasitvirtino.
A. Bilkevičius nusprendė kraują pakartotinai išsitirti privačioje klinikoje. Ten ir įtartas kraujo vėžys. Papildomi tyrimai patvirtino, kad ponui Alvydui – ūminė mieloleukemija (ŪML).
Kadangi kauniečio dukra gyveno Vilniuje, o ir pats buvo girdėjęs, kad Santaros klinikose dirba geriausi kraujo vėžį gydantys specialistai, nusprendė gydytis ten.
Agresyvi, piktybinė kraujo liga
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) hematologas daktaras Andrius Žučenka pasakojo, kad A. Bilkevičių užklupusi ŪML yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais.
Ūminė mieloleukemija yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais.
„Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad kai kurie rizikos faktoriai susirgti šia liga yra žinomi (tai – prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML“, – kalbėjo daktaras A. Žučenka.
Anot gydytojo, ŪML yra reta liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų jos atvejų. Vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau ja serga vyrai. Retais atvejais šia liga, deja, suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai.
Kaip minėjo p. Alvydas, pirmasis jo ligos požymis buvo dusulys. Kad tai būdingas ŪML simptomas, patvirtino ir daktaras A. Žučenka: „Paprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja.
Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių nepakankamumu: dusulys, galvos svaigimas, labai didelis bendras silpnumas dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo, bakterinės, grybelinės, virusinės infekcijos dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai dėl mažo trombocitų skaičiaus“.
Vietoje atostogų pajūryje – ligoninės palata
A. Bilkevičiaus gydymas prasidėjo tų pačių metų liepos pabaigoje. Užuot vykus suplanuotų atostogų į pajūrį, teko gultis į Santaros klinikas.
Pašnekovas prisiminė, kad iš pradžių jam 7 dienų taikė chemoterapijos ir 14 dienų taikinių terapijos kursą, vėliau mėnesį gydė vaistais ir išleido namo.
„Namuose buvau toks visko alkanas, kad uogas tiesiog nuo krūmo valgiau, nelabai laikiausi higienos normų ir pasigavau grybelį plaučiuose.
Po mėnesio man vėl skyrė 6 dienų chemoterapiją su 14 dienų taikinių terapija ir vėl viskas taip pat.
Vėliau metus laiko nieko nebuvo, kol tyrimų metu neaptiko nežymaus pakitimo. Pasiūlė iš pradžių pažiūrėti, kaip viskas bus toliau, o tada nusprendė daryti kaulų čiulpų transplantaciją“, – prisiminė A. Bilkevičius.
Daktaras A. Žučenka pasakojo pasakojo, kad ligos prognozei ir gydymo taktikos pasirinkimui naudojami leukeminių ląstelių genetinių pažaidų tyrimai, kurie leidžia pritaikyti itin individualizuotą gydymo kelią kiekvienam pacientui.
„Standartinis gydymas, siekiant išgydyti pacientą, yra intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o nustačius specifines genetines pažaidas leukeminėse ląstelėse, kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija. Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, daugumai pacientų reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, po kurios paciento kūne susiformuoja nauja, sveika donoro kraujodara bei imuninė sistema, kuri kovoja su likutinėmis vėžinėmis ląstelėmis. Toks gydymas paprastai taikomas jaunesniems, geros fizinės būklės pacientams.
Vyresniems, prastesnės būklės pacientams, turintiems gretutinių ligų, toks gydymas negali būti skiriamas dėl labai didelės sunkių komplikacijų rizikos. Tačiau šie pacientai taip pat turi bent kelis neintensyvius, taikinių terapija paremtus gydymo variantus, kurie dažnu atveju taip pat leidžia pasiekti trumpesnes ar ilgesnes remisijas“, – paaiškino daktaras A. Žučenka.
Kalbėdamas apie A. Bilkevičiaus ligos atvejį, gydytojas sakė, kad jam buvo diagnozuota ūmi mieloleukemija su specifine FLT3 geno pažaida.
„Tai leido pacientą įtraukti į vieną iš mūsų centre vykdomų klinikinių tyrimų. Klinikinio tyrimo rėmuose pacientas gavo modernią taikinių terapiją derinyje su įprastine chemoterapija. Gydymas buvo efektyvus ir pacientas pasiekė pilną remisiją, o likutinių leukeminių ląstelių neaptikome net ir pačiais jautriausiais metodais.
Siekiant dar labiau sumažinti leukemijos atkryčio riziką, pacientas tęsė palaikomąjį gydymą taikinių terapijos vaistu Midostaurinu. Nepaisant visų pastangų, leukemija recidyvavo nepraėjus nei metams – paprastai tokių pacientų prognozė tampa labai nepalanki. Tačiau, dėl mūsų centro gydytojų pastangų, Alvydas buvo įtrauktas į kito taikinių terapijos vaisto – Gilteritinibo – vilties programą. Tai – itin modernus preparatas, skirtas gydyti recidyvavusią ūmią mieloleukemiją su FLT3 geno mutacija – būtent tokį ligos variantą ir turėjo mūsų pacientas“, – paaiškino daktaras A. Žučenka.
Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, daugumai pacientų reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, po kurios paciento kūne susiformuoja nauja, sveika donoro kraujodara bei imuninė sistema, kuri kovoja su likutinėmis vėžinėmis ląstelėmis. Toks gydymas paprastai taikomas jaunesniems, geros fizinės būklės pacientams.
Gilteritinibas ir vėliau skirta papildoma taikinių terapija leido pasiekti maksimaliai gerą rezultatą – pilną remisiją ir išvengti sunkių, gyvybei pavojingų komplikacijų, kurių rizika, pasak daktaro, būna itin didelė, jeigu taikoma didelių dozių chemoterapija.
„Pasiekus puikų gydymo rezultatą ir esant gerai būklei pacientui atlikome alogeninę kaulų čiulpų transplantaciją, kad jį pavyktų visiškai išgydyti. Donorė buvo paciento sesuo, kurios imuniniai žymenys buvo visiškai tapatūs. Tiek ankstyvuoju, tiek ir vėlyvuoju potransplantaciniu etapu pacientui nekilo jokių sunkių komplikacijų, šiuo metu jis taip pat tęsia ir palaikomąjį gydymą Gilteritinibu bei yra sveikas“, – džiaugėsi daktaras A. Žučenka.
Tarsi naujametė dovana
Kaulų čiulpų transplantacija A. Bilkevičiui tapo lyg naujametinė gydytojų dovana. Ji atlikta 2022 m. gruodžio 30 dieną.
Prisiminęs transplantaciją, ponas Alvydas neslėpė įsivaizdavęs, kad tai – labai sudėtinga procedūra.
„Kai nežinai, atrodo, kad tai – vos ne kaip koks organų persodinimas. Bet kai darė, paaiškėjo, kad tai – paprastas kraujo perpylimas, kuris truko neilgai. Kai padarė, nebuvo visiškai jokių komplikacijų“, – pasakojo ponas Alvydas.
Dabar jis jaučiasi gerai, visiškai grįžo į darbus, vėl pradėjo sportuoti, valgyti įvairų maistą.
A. Bilkevičius neabejoja, kad sveikti jam labai padėjo ne tik Santaros klinikų HOTC gydytojai, taikytas modernus gydymas, bet ir rūpestingi šeimos nariai – kasdien į ligoninę atveždavę šilto, naminio maisto, kaip pats sako „tiesiai nuo keptuvės“. O ir apetitu sirgdamas nesiskundė.
Net ir gulėdamas ligoninėje jis stengdavosi kiek įmanoma pajudėti – po palatą, vėliau – ir po ligoninės koridorių sukdavo ratus, kad pasivaikščiotų. Taip kasdien nužingsniuodavo po šešis kilometrus.
Alogeninė kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija, kaip paaiškino daktaras A. Žučenka, yra vienas pagrindinių ūmios mieloleukemijos gydymo etapų.
„Kadangi standartinėmis gydymo priemonėmis visų leukeminių ląstelių sunaikinti neįmanoma, pasitelkiami kito, sveiko žmogaus kraujodara ir imunitetas. Donorinės imuninės ląstelės naikina tas likutines vėžines ląsteles ir veikia tarsi signalizacija, kuri stengiasi neleisti įvykti leukemijos atkryčiui.
Reikia suprasti, kad tai yra viena iš pačių sudėtingiausių medicininių procedūrų, kuri siejama su nemaža įvairių komplikacijų rizika. Nepaisant to, ilgametė mūsų komandos patirtis, didelis atliktų transplantacijų skaičius ir naujoviškas komplikacijų gydymas leidžia pasiekti vis geresnių rezultatų gelbėjant sunkiausiai sergančius, o paciento Alvydo atvejis yra puikus to pavyzdys“, – neabejojo gydytojas.
Per 2023 metus Santaros klinikose atliktas rekordinis alogeninių kaulų čiulpų transplantacijų kiekis – 74.
Per 2023 metus Santaros klinikose atliktas rekordinis alogeninių kaulų čiulpų transplantacijų kiekis – 74.
„Esame be galo dėkingi donorams, kurie sutinka padovanoti savo kamieninių kraujodaros ląstelių, ir kartu kviečiu visus pasidomėti galimybe užsiregistruoti į Lietuvos kaulų čiulpų donorų registrą (www.bukgeras.lt)“, – pakvietė daktaras A. Žučenka.
Esame Europos Sąjungos gėdos sąraše
Gydytojas pridūrė, kad pono Alvydo atvejis itin gerai iliustruoja, kaip moderni taikinių terapija gelbėja gyvybes ir kokių gerų rezultatų galima pasiekti, jeigu pacientai, sergantys net ir pačiomis agresyviausiomis kraujo vėžio rūšimis, gauna inovatyvų gydymą.
„Mūsų centras turi visą moderniausią diagnostiką, reikalingą nustatyti taikinines genetines pažaidas, o jas nustačius galima individualiai parinkti patį optimaliausią taikinių terapijos vaistą.
Hematologija yra nepaprastai greitai tobulėjanti medicinos sritis, mes, būdami savo srities ekspertai, tikrai domimės ir žinome naujausius mokslo pasiekimus bei gydymo galimybes, kurios jau yra taikomos kitose šalyse, ir tampa itin skaudu, kai žinome, jog yra tikrai efektyvus ir saugus vaistas, tačiau Lietuvoje jo negalime pritaikyti mūsų pacientams, nes vaistas yra Lietuvoje nekompensuojamas.
Nors mūsų centras itin aktyviai dalyvauja klinikiniuose tyrimuose bei vilties/ankstyvojo vaistų prieinamumo programose, ir tai leidžia kai kuriuos mūsų pacientus gydyti labai moderniai, reikia suprasti, kad tai yra laikina – klinikiniai tyrimai ir vilties programos pasibaigia. Tokiu atveju pacientams naujausi vaistai gali būti prieinami tik per kompensavimo mechanizmus, o jie mūsų šalyje stringa.
Pareigūnų abejingumo kaina – priešlaikinės pacientų mirtys dėl negaunamo modernaus gydymo.
Liūdina, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atsakingi už vaistų vertinimą, dėl galimybės juos kompensuoti neatsižvelgia į gydytojų specialistų rekomendacijas ir tendencingai priima pacientų atžvilgiu nepalankius sprendimus. Dėl to esame Europos Sąjungos gėdos sąraše: turime vieną mažiausių kompensuojamų inovatyvių vaistų skaičių, o laikas nuo vaisto registracijos iki pilno kompensavimo yra vienas ilgiausių Europos Sąjungoje. Pareigūnų abejingumo kaina – priešlaikinės pacientų mirtys dėl negaunamo modernaus gydymo“, – liūdną realybę nupasakojo daktaras A. Žučenka.
