Sportuoji, žiūri, ką valgai, o cholesterolio rodikliai vis tiek blogi: profesorė pasakė, ko imtis skubiai, o kas nepadės

Dabartiniai 40-mečiai save laiko jaunimu ir juokauja, kad 40-imt yra naujieji 30-imt. Tačiau šie jauni vyrai ir moterys jau raginami dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje, siekiant laiku suvaldyti minėtų ligų rizikos veiksnius ir užkirsti kelią kardiovaskulinėms ligoms išsivystyti ateityje bei ankstyvoms mirtims. Išsityrus neretai paaiškėja, kad tie, kurie jaučiasi pačiame jėgų žydėjime, iš tikrųjų priskirtini mažos, vidutinės ar net didelės rizikos grupei. Teisybės dėlei, būti mažos rizikos grupėje jau yra gera žinia, mat net žalingų įpročių neturinčių žmonių sveikatos rodikliai toli gražu neblizga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, profesorė Jurgita Plisienė papasakojo, kaip tinkamai rūpintis sveikata, ir priminė: gydo – ne tyrimai, o tai, kas daroma po jų.

– Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa Lietuvoje veikia daugiau nei dešimtmetį. Kodėl nuspręsta ją peržiūrėti?

– Lietuva šiuo atžvilgiu yra unikali šalis, nes beveik niekur nėra tokios programos – tuo galime pasididžiuoti ir pasidžiaugti. Tačiau medicinos žinios gilėja, atsiranda naujų rizikos žymenų, naujų įrodymų. Kadangi programa rėmėsi tuo, kas buvo žinoma prieš dešimt metų, atėjo laikas ją peržiūrėti.

Be to, kasmet nubrėžiamos naujos Europos ir pasaulio prevencijos gairės, į ką svarbu atkreipti dėmesį, kokiais kriterijais vadovautis sprendžiant, kas yra ta didelė rizika, ir pan. Atnaujinus programą nuspręsta pradėti prevenciją anksčiau ir labiau orientuotis ne į tyrimų atlikimą, bet į rezultatus, į tai, ką gauname po tų tyrimų ir kas turėtų sekti po to.