Tai – ne pirmas žinomas žmogus, drąsiai ir atvirai prabilęs apie šią ligą. Limfoma prieš kelerius metus buvo nustatyta ir žinomam daininkui Stanislavui Stavickiui-Stano. Laimė, vyras sėkmingai šią ligą pažabojo. Susidoroti su limfoma pavyko ir buvusiam premjerui Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui.
Portalas „Delfi“ rašė apie ne vieną žmogų, susirgusį kraujo vėžiu ir sėkmingai jį įveikusį.
Tad kokia gi liga yra limfoma ir kas ją nulemia, papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė.
Būdų užkardyti ligą nėra
„Limfoma yra kraujo vėžio rūšis, pažeidžianti tam tikras ląsteles atsakingas už mūsų imunitetą, vadinamas limfocitais. Limfoma yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų piktybinių kraujo susirgimų ir iš tiesų yra nevienalytė – žinoma daugiau kaip 50 skirtingų limfomos tipų, pasižyminčių skirtingais simptomais, agresyvumu, prognoze, gydymu“, – portalui „Delfi“ pasakojo gydytoja.
Anot jos, liimfomos, kaip ir kitos onkologinės ligos, dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus asmenims. Visgi tam tikrais limfomos tipais, pavyzdžiui Hodžkino limfoma ar pirmine tarpuplaučio limfoma, dažniau serga jauni žmonės.
Paklausta apie galimas ligos priežastis, gydytoja atsakė: „Nėra tiksliai žinoma, kodėl vieni žmonės suserga limfoma, o kiti – ne. Išskiriami tik keli rizikos veiksniai, kurie gali lemti didesnę tikimybę susirgti šia liga, pavyzdžiui infekcinės ligos (hepatitas C, žmogaus imunodefcito virusas), gretutinės ligos, dėl kurių gydymo yra nusilpusi imuninė sistema (po organų transplantacijų ar reumatologinių ligų gydymo).
Manoma, kad pirmos eilės giminaičiai turi didesnę riziką susirgti tam tikrų tipų limfomis, jei sirgo artimasis. Visgi nėra tiksliai žinomos paveldimų genų mutacijos, galinčios lemti limfomos išsivystymą. Dažniausiai pacientams nenustatome jokių rizikos veiksnių, taigi ir būdų, kaip galima šiai ligai užkirsti kelią, deja, nėra“.
Svarbus požymis – padidėję limfmazgiai
I. Burlinskaitė-Vaisieta pasakojo, kad limfomos neparodė net ir bendras kraujo tyrimas. Gydytoja S. Černauskienė patvirtino, kad sergant limfoma dažniausiai nenustatomi jokie kraujo pakitimai.
„Visgi, rekomenduočiau nepraleisti kasmetinio sveikatos patikrinimo, kadangi kai kuriais atvejais, atliekant kraujo tyrimus ar tam tikrus radiologinius tyrimus (krūtinės ląstos rentgenogramą ar echoskopijos tyrimą), galima nustatyti limfomą, kol ji dar nepasireiškė simptomais“, – patarė pašnekovė.
Pasidomėjus, kokie simptomai leistų įtarti šią onkologinę kraujo ligą, gydytoja atsakė, kad vienas iš pagrindinių limfomos simptomų yra padidėję limfmazgiai.
„Žmogus gali pastebėti, apsičiuopti padidėjusius kaklo, pažastų, kirkšnų limfmazgius. Taip pat gali pasireikši simptomai, sukelti vidaus organuose padidėjusių limfmazgių, pavyzdžiui, kosulys, jei padidėję tarpuplaučio limfmazgiai ar pilvo skausmas, jei limfmazgiai padidėję pilve.
Tiesa, svarbu žinoti, kad ne visada limfmazgių padidėjimas pranašauja pačią blogiausią diagnozę – onkologinę ligą. Labai dažnai šis simptomas gali pasireikšti dėl įvairių infekcinių, imuninės sistemos ligų, vartojamų vaistų.
Kiti simptomai – mažiau specifiški, tokie, kaip aukšta temperatūra, nesant kitų infekcijos požymių, žymus svorio kritimas ar intensyvus naktinis prakaitavimas.
Labai dažnai pacientai nejaučia jokių akivaizdžių simptomų, niekuo nesiskundžia, o liga aptinkama profilaktinio sveikatos patikrinimo metu ar atliekant tyrimus dėl kitų problemų“, – vardijo gydytoja S. Černauskienė.
Pasveiksta net ir susirgę 4-ta stadija
Nors diagnozė „kraujo vėžys“ skamba bauginančiai, tai nebūtinai yra nuosprendis, net esant paskutinei ligos stadijai.
„Hematologijos sritis ypatingai sparčiai žengia į priekį, ieškant naujų gydymo metodų. Nors skirtingų limfomos tipų prognozė skiriasi, vis dėl to, taikant šiuolaikinį limfomos gydymą, net ir esant 4-os stadijos limfomai, galima išgydyti nuo 50 proc. iki daugiau kaip 90 proc. pacientų“, – nuramino medikė.
Anot jos, sprendimas, kaip gydyti pacientą, priimamas, įvertinus individualius veiksnius – limfomos tipą, išplitimą, genetinius pakitimus, gretutines paciento ligas, amžių.
„Dažniausiai taikomas kombinuotas imunoterapijos ir chemoterapijos gydymas. Kai kuriais atvejais skiriama ir radioterapija.
Džiaugiuosi, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir trasnfuziologijos centre pacientams yra galimybė gauti pačius moderniausius tyrimų ir gydymo būdus ne tik Lietuvoje, bet ir tarp kitų Baltijos šalių.
Deja, didelė dalis tokių vaistų ir gydymo būdų nėra kompensuojami ir juos taikyti galime tik dėka ankstyvojo prieinamumo, paramos programų ar klinikinių tyrimų. Svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau efektyvių gydymo būdų būtų prieinami mūsų pacientams“, – neabejojo gydytoja S. Černauskienė.
Galimybė sužinoti daugiau apie kraujo ligas
2023 m. gegužės 25–26 d. vyks tradicinė 10-oji konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“. Šią konferenciją organizuoja asociacija „Kraujas“ kartu su Lietuvos hematologų draugija bei VUL Santaros klinikomis. Pirmoji konferencijos diena bus skirta pacientams ir jų artimiesiems, o antroji – šeimos gydytojams, slaugytojams ir kitiems medicinos specialistams, kuriems aktuali onkologinių bei onkohematologinių pacientų priežiūrą bei gydymas.
„Jau dešimtą kartą organizuojamas renginys šiemet pasižymi itin turininga bendrąja programos dalimi, kuri yra skirta ne tik kraujo ligomis sergantiesiems, bet visiems su įvairiomis onkologinėmis diagnozėmis susidūrusiems asmenims.
Į pirmą konferencijos dalį įtraukėme labiausiai pacientus dominančias temas. Bendrojoje konferencijos dalyje bus apžvelgiama, kaip reikėtų stebėti širdies kraujagyslių ligas, sergant onkologine liga, kaip nepasiklysti tarp maisto papildų gausos ir, ar tikrai juos būtina vartoti, taip pat bus aptariamos mitybos bei fizinio aktyvumo klausimai bei kitos pacientams bei medicinos personalui svarbios temos.
Antroje konferencijos dalyje bus transliuojama 12 pranešimų apie skirtingas kraujo ligas, jų ypatumus ir gydymą, pacientai ir jų artimieji galės pasirinks, kuri tema yra jiems aktualiausia. Šiais metais nutarėme įtraukti kuo daugiau skirtingų onkohematologinių ligų siekiant, kad kiekvienas pacientas išgirstų sau aktualią informaciją.
O antroji konferencijos diena, t. y. – gegužės 26-oji, yra skirta visų specializacijų gydytojams ir slaugytojams. Siekiame, kad visi konferencijos dalyviai gautų kuo daugiau patikimos, mokslu grįstos informacijos“, – kalbėjo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pasak I. Drėgvienės, siekiant apsaugoti jautrią tikslinę grupę, turinčią infekcijoms mažiau atsparų imunitetą, konferencija kol kas išlaiko nuotolinį renginio formatą, tačiau toks pasirinkimas turi ir privalumų.
„Nuotolinė konferencija suteikia galimybę išgirsti naujausią informaciją net ir atokiausių vietovių pacientams, negalintiems atvykti, o svarbiausiai, kad tokiu būdu turime galimybę pateikti didesnę temų įvairovę“, – sakė asociacijos vadovė.
Konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“ vyks gegužės 25–26 d. Konferencijoje dalyvauti kviečiami kraujo ar kitomis onkologinėmis ligomis sergantys ar sirgę pacientai, jų artimieji, medicinos gydytojai bei bendrosios praktikos slaugytojai.
Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija iki gegužės 23 d. Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite www.kraujas.lt.