Pacientai savo rankų išvaizdą, suprastėjusius judesius bando nuslėpti nuo darbdavio, bijo pasakyti savo darbovietei, todėl liga jiems tampa tarsi stigma.
Reumatologė sako, kad jei apie tokias sunkias ligas, kaip reumatinis artritas, skaitytume praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio knygose, jose rastume informaciją, jog tuo metu per 10 ligos metų net pusė žmonių tapdavo neįgaliais, dauguma – prikaustyti prie lovos. Tačiau dabar situacija pasikeitusi ne tik šios, tačiau ir kitų reumatinių ligų gydyme.
Ligą nustačius anksti, šansų gyventi kokybiškai ženkliai padaugėja
„Reumatoidinio artrito, kaip ir visų autoimuninių artritų patogenezė yra labai sudėtinga, dalyvauja daug organizmo ląstelių. Kai seniau aiškindavome pacientui apie šią ligą, bandydavome pasakyti, kad jis sirgs visą gyvenimą, parodyti, kaip viskas atrodys ateityje, išrašinėti kuo daugiau kineziterapijos, siųsti į sanatorijas, duoti dideles aspirino dozes. Vaistus pradėdavome duoti piramidės principu – nuo mažų dozių iki vis didesnių, stipresnių vaistų. Taip pat buvo didelė tikimybė, kad reikės chirurginės intervencijos“, – pasakojo gydytoja.
Pasak jos, dabar ši piramidė yra apversta – stiprus ir agresyvus gydymas pradedamas taikyti iškart vos tik nustatomas reumatoidinis artritas.
„Darbas su pacientu ir kineziterapija išlieka, tačiau skiriasi gydymo pradžia. Agresyvus gydymas seniau būdavo taikomas tik kai kuriems pacientams, o dabar jį taikome iškart diagnozavus ligą, kad ji nespėtų pradėti naikinti sąnarių. Taip pat skiriasi ir steroidų dozės, jos žymiai mažesnės, bei chirurginio gydymo tikimybė, nes yra kita terapija“, – kalbėjo I. Butrimienė.
Gydytoja sako, kad dabar stengiamasi visas galimybes ir žinias panaudoti užbėgant ligos progresui už akių, kol ji nepradėjo visko darkyti ir pažeisti kaulų. Tačiau laikas, kol liga dar stipriai nepakenkė kaulams, yra labai trumpas.
„Būtent dėl to stengiamės edukuoti tiek pacientus, tiek šeimos gydytojus, kad ligonis kuo greičiau patektų pas reumatologą ir gydymas prasidėtų kuo anksčiau. Be to, Lietuvoje jau turime vaistus, kovojančius prieš šią ligą, taikant jų terapiją, gali sugyti pažeisti kaulai“, – sakė profesorė.
Kita autoimuninė reumatinė patologija – sisteminė raudonoji vilkligė, kuri gali pažeisti visas sistemas, pradedant oda, gleivinės, inkstų, plaučių, centrinės nervų sistemos pažeidimais, nuplikimais, sąnariais ir kaulais, baigiant kraujo pažeidimais.
„Deja, šiai ligai per 50 metų atrastas vos vienas biologinės kilmės vaistas, tačiau jis patvirtintas kaip naujas gydymo metodas. Seniau tai būdavo mirtina liga jaunoms moterims, be to, jos negalėdavo susilaukti vaikų. Dabar sergant šia liga moterys išgyvena visą gyvenimą bei augina atžalas“, – kalbėjo I. Butrimienė.
Šiuo metu raudonajai vilkligei gydyti yra tiriami daugiau nei 30 vaistų. Pasak profesorės, stengiamasi sukurti tokį gydymą, kuris būtų panašus į autoimuninio artrito gydymą.
„Dar viena sisteminio jungiamojo audinio liga, viena iš sunkiausių autoimuninių reumatinių ligų yra sisteminė sklerozė. Ji pasireiškia vaskulopatija visame kūne, dėl ko apmiršta galūnės, autoimuninės sistemos aktyvacija, progresuojančia viso kūno fibroze. Žmogus tampa tarsi įvilktas į šarvą, todėl negali judėti, o dėl poodinės fibrozės visi šia liga sergantys ligoniai išvaizda tampa panašūs lyg broliai ir seserys“, – sakė I. Butrimienė.
Ši patologija reumatologijoje turi mažiausiai gydymo galimybių, nors bandoma labai daug vaistų, kol kas veiksmingo gydymo nėra. Profesorė džiaugiasi, jog labai sėkmingi pasirodė doktorantės Dianos Karpec tyrimai atliekant fototerapiją ir stabdant fibrozę, todėl galbūt kada nors tai bus naujas gydymo būdas.
„Sisteminei sklerozei gydyti išbandytas ir dar vienas būdas, pasiskolintas iš hematologų – autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Pacientai, labai sunkios stadijos ligoniai, šiuo metodu buvo sėkmingai gydyti. Nors iš 4 gydymo atvejų visiškos sėkmės garantuoti negalime, bet jau yra aišku, kad ši transplantacija turi ateitį sisteminės sklerozės gydyme“, – kalbėjo reumatologė.
Pasak I. Butrimienės, sunkiausia situacija, kalbant apie naujus gydymo metodus autoimuninėms ligoms, yra su vaskulitų gydymu. Nors pastarajai ligai naujas metodas yra atrastas – tai biologinė terapija, ši išbandoma labai lėtai dėl jos brangumo, todėl vis dar siūloma gydyti didžiulėmis kortikosteroidų dozėmis. Dažnai vaskulitai yra susiję su galūnių praradimu, apakimu, apkurtimu dėl autoimuninių kraujagyslių pakitimo.
Įprotis vaikščioti su sportbačiais gali būti labai naudingas
„Pagal dažnumą, osteoartrozė yra pati dažniausia reumatinė patologija. Tuo metu, kai mokiausi, sakydavo, kad ši liga atsiranda tik nuo traumų ir senėjimo, progresuoja lėtai ir būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Būdavo sudarytas toks vaizdas, kad visos šios reumatinės ligos yra senų žmonių ligos. Tačiau savo klinikose juos dabar matome žymiai rečiau, autoimuniniai artritai iš tiesų yra jaunų žmonių patologija“ – sakė I. Butrimienė.
Naujo osteoartrozės gydymo tikslas – lėtinti ligos progresavimą, malšinti skausmą, palaikyti sąnario funkciją ir palaikyti maksimalią judesių amplitudę. Vis dėlto, įdomu tai, jog pastarųjų metų tyrimai parodė, kad ši liga nėra vienalytė patologija ir egzistuoja osteoartrito fenotipai, o osteoartrozė nėra nulemta vien senėjimo proceso.
„Ji gali būti nulemta genetikos, trauminio pažeidimo, ypač hormonų sutrikimo ir nutukimo. Pats riebalinis audinys gali daryti uždegiminį procesą ir skatinti osteoartrito išsivystymą. Todėl osteoartrozės gydyme dabar propaguojamas į fenotipą nukreiptas gydymas. Tai reiškia, kad jis bus skiriamas pagal tai, kas didžiausią įtaką padarė šiai ligai“, – kalbėjo profesorė.
Vis dėlto visų rūšių fenotipams reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra, visų pirma – svorio stebėjimas ir jo kontroliavimas, tačiau svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų didinamas palaipsniui. Taip pat reikia riboti cukraus, riebalų vartojimą, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, mažinti maisto porcijas.
„Labai svarbu pacientus supažindinti su tinkama avalyne ir mokyti vaikščioti ne su aukštakulniais madingais bateliais, bet patogiais sportbačiais. Pastebiu, kad merginos dabar dažnai aukštakulnius renkasi tik šventėms, o kasdien nešioja patogią avalynę lygiu padu. Tai džiugina ir, manau, kad prevenciškai padeda jų ateičiai“, – sakė I. Butrimienė.
Šiai ligai gali būti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, nes jie, pasak gydytojos, yra tai, ko nori pacientai – numalšintas skausmas. Nors nuskausminamieji yra itin dažnai vartojami senyvo amžiaus žmonių, jie turi kitą, tamsiąją pusę – juos vartojant provokuojamas inkstų pažeidimas.
„Pasirenkant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, labai svarbus poveikis yra inkstams ir kepenims, pastarosioms itin blogas preparatas yra nimesilis, nimesulidas ir diklofenakas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į sąveiką su širdies ir kraujagyslių ligų vaistais ir į poveikį virškinamajam traktui, nes daugybė senyvo amžiaus žmonių mirties priežasčių yra kraujavimas iš virškinamojo trakto“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, ši karta labai daug nuveikė osteoporozės gydyme, tačiau bėda yra ta, jog išbandžius naują gydymą ir jį norint patvirtinti, tenka pereiti per įvairias instancijas, o tai padarius jau būna atsiradę ir naujų metodų.
„Reumatoidinio artrito gydymas šiuo metu išgyvena savo sėkmės pavasarį – pacientai tik atvažiuoja, išsirašo vaistus, patikriname jų kraują ir jie toliau gyvena pilnavertį gyvenimą. Jei gydymas būna suteikiamas laiku ir pačioje ligos pradžioje, dar nespėjus pažeisti kaulų, pacientai net pamiršta, kad serga tokiu sunkiu autoimuniniu susirgimu. Kalbant apie terapiją – dabar ją gauti tapo žymiai lengviau. Tačiau ankstyvas gydymas negalimas be ankstyvos diagnostikos, todėl vos tik užčiuopus autoimuninio artrito pirmuosius požymius, reikia siųsti pacientą pas reumatologą“, – sakė gydytoja.