Onkologines ligas lemia ne genai
Mitybos specialistės nuomone, kovą su vėžiu šiandien pralaimime dėl to, jog didžiausią dėmesį skiriame genams. Pasak jos, nuo 1971 metų JAV iš valstybės biudžeto buvo skiriami milijardai genetinių vėžio priežasčių suradimui, tačiau prieš porą metų užbaigus projektą buvo prieita prie išvados, kad dviem trečdaliais atvejų koreliacijos tarp genų ir vėžio tiesiog nėra. Kas, jei ne genai, nulemia vėžinius susirgimus?
„Iš tiesų, didžiulę įtaką darome mes patys. Pavyzdžiui, krūties vėžio atsiradimą gyvenimo būdas nulemia 90 proc. Tai reiškia, kad jei turite antsvorio, jei jūsų mityba yra nepalanki sveikatai, jei vartojate kontraceptikus ar pakaitinę hormonų terapiją, didinate riziką susirgti krūties vėžiu“, – teigia I. Kuprevičiūtė.
Pasak jos, šiuo metu dar naujas, tačiau didžiulio dėmesio sulaukiantis mokslas epigenetika tiria, kaip mūsų kasdieniai įpročiai gali aktyvuoti arba išjungti geną.
„Aš, tai sakydama, geną įsivaizduoju kaip šviesą – ar jūs ją įjungsite, ar išjungsite, didžiąja dalimi priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo. Įsivaizduokite, prieš jus stoviu aš, neturėdama vėžį lemiančio geno, ir žmogus, kuris jį turi. Jis naktimis išsimiega, jo mityboje mažai cukraus, mažai miltinių produktų, jis gyvena be streso. O pas mane situacija visiškai priešinga, nors geno aš ir neturiu. Kaip manote, kuris iš mūsų susirgs krūties vėžiu?“ – klausia mitybos specialistė.
Vėžį gydyti turime patys
Pasak mitybos specialistės, vėžio atsiradimo priežasčių gali būti įvairių. „Vieni mokslininkai sako, kad tai yra virusai. Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Kiti – kad kaltos bakterijos, tokios kaip Helicobacter pylori, kuri yra randama praktiškai visuomet nustačius skrandžio vėžį. Taip pat, ne mažiau svarbūs yra ir toksinai, radiacijos pasekmės, traumos, stresas. Jei klaustumėte, kuri iš jų pagrindinė – tokios nėra, jos visos vienodai svarbios“, – tikina I. Kuprevičiūtė.
Mitybos specialistės teigimu, vos diagnozavus onkologinį susirgimą, gydymą pirmiausiai reikėtų pradėti nuo toksinų mažinimo savo organizme, žarnyno veiklos tvarkymo bei mitybos.
„Anksčiau buvo manoma, kad norint išsigydyti vėžį yra reikalingi vaistai. Nedaug liko, keli metai, jau tuoj atrasime vaistus ir tada visi pasveiks. Aš manau, kad tie vaistai niekuomet ir nebus išrasti, nes viskas priklauso tik nuo žmogaus imuninės sistemos. Ši privalo būti stipri“, – teigia I. Kuprevičiūtė ir pažymi, jog 90 – 95 proc. vėžio atvejų yra sukelti būtent prastos mitybos ir sveikatai nepalankių gyvenimo įpročių.
Suvalgius šokolado batonėlį imuninė sistema nustoja veikti 5 val.
Pasak mitybos specialistės, kitais metais sueis šimtmetis, kai Otas Wahlbergas, vokiečių gydytojas, Nobelio premijos laureatas, nustatė, kuo skiriasi vėžinės ląstelės nuo sveikųjų. Jo teigimu, kai sveikosioms ląstelėms tam, kad jos galėtų daugintis, reikalingas maistas ir deguonis, vėžinėms pakanka cukraus.
„Jose esančios mitochondrijos, ląstelių energijos varikliukai – pažeistos, o taip nutinka dėl per didelio suvartojamo cukraus kiekio. Mitochondrija šiame procese itin svarbi, kadangi būtent ji duoda signalą ląstelei, kada daugintis, o kada mirti. Todėl vežinės ląstelės dalijasi nepaliaujamai, o cukrų suvartoja penkiasdešimt kartų greičiau, nei sveikosios“, – teigia I. Kuprevičiūtė ir priduria, jog jau vien turėdami omenyje tai, kad vėžinių ląstelių dauginimuisi reikalingas cukrus, turėtume suprasti, jog jei nenorime duoti šanso tam įvykti, turime nustoti jį vartoti.
„Mes tiesiog nesuvokiame, koks pavojingas yra cukrus. Jis maitina visas įmanomas vėžines ląsteles, gali sukelti visų rūšių vėžį, silpnina imuninę sistemą. Taip pat, cukrus skatina vidinių riebalų kaupimąsi, o vidiniai riebalai aplink juosmenį skatina vėžinių ląstelių dalinimąsi. Ligas, kurias sukelia cukrus arba yra pagrindinė jų priežastis, galėtume vardinti ir vardinti“, – teigia mitybos specialistė.
Pasak jos, svarbiausia tai, jog daugelis apsigauna manydami, kad nevartoja cukraus, jei nededa jo į kavą/arbatą ir nevartoja namie. Žmonės pamiršta, kad pirkdami maisto produktus parduotuvėje cukraus gali rasti bene kiekviename iš jų.
„Nuolatinis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas skatina vėžinių ląstelių augimą, užkerta kelią ląstelių mirčiai, skatina metastazes, didina atsparumą radiacijai ir chemoterapijai bei didina komplikacijas po jų. Taigi, daro absoliučiai viską, ko mums reiktų vengti“, – tvirtina I. Kuprevičiūtė ir pažymi, jog suvalgius vieną šokolado batonėlį, imuninė sistema nusilpsta net 5 valandoms. Pasak mitybos specialistės, yra daug mitybos teorijų, daug patarimų, ką daryti susirgus onkologine liga, bet niekas nesiginčija, kad cukraus mityboje turėtų nelikti. Joks gydymas neturės ilgalaikio poveikio vėžinėms ląstelėms, jei cukraus suvartojimas išliks aukštas.
Vaisių sultys sukelia cukraus lygio šuolį
Mitybos specialistės teigimu, vaisių sultys daugelį apgauna ir, nors yra geriau nei gaivieji gėrimai, jų nebūtų galima laikyti sveikatai palankiu produktu. „Gerai yra valgyti obuolį, tačiau jei jūs gersite stiklinę šviežiai spaustų obuolių sulčių, skaidulų jau nebegausite, jos pašalintos, jus pasieks tik staigus cukraus lygio kraujyje šuolis.
Jis itin pavojingas žmogaus organizmui. Tada yra išskiriamas insulinas, kuris tą cukraus perteklių iš kraujo surenka ir, jei esate fiziškai neaktyvus, paverčia riebalais, liekančiais juosmeninėje dalyje, aplink vidaus organus“, – teigia I. Kuprevičiūtė ir priduria, jog būtent dėl šios priežasties labai svarbu nuolat palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Pasak jos, vengti reikėtų ir grūdinių produktų, kadangi šie organizmui kenkia taip pat, kaip ir sultys.
Pavyzdžiui, viena riekė baltos duonos cukraus lygį pakelia labiau, nei vienas stalo šaukštelis gryno cukraus.
Kalbėdama apie stabilaus cukraus lygio kraujyje palaikymą, specialistė atkreipia dėmesį į skirtingų maisto medžiagų derinimą. „Jei valgote bananą, angliavandenį, visada šalia suvalgykite keletą riešutų ar sėklų, kurie padėtų stabilizuoti. Žmonės dažnai virdami pliką košę be cukraus mano, jog elgiasi teisingai, tačiau iš tiesų tokiu būdu valgo vien angliavandenius, kurie patys labai stipriai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Taisyklė yra tokia, kad su angliavandeniu turėtų keliauti baltymas arba riebalas, kurie situaciją ištaisytų“, – patarimu dalinasi I. Kuprevičiūtė.
Norite detoksikuotis – išmeskite oro gaiviklius
Pasak I. Kuprevičiūtės, visi mes, didesniu ar mažesniu kiekiu, su toksinais susiduriame kiekvieną dieną. Toksinai skatina DNR pakitimus, lėtinius uždegimus ir silpnina imuninę sistemą, tokiu būdu atverdami duris vėžiui. Jų kiekį aplinkoje sumažinti būtina, o pradėti galima nuo paprasčiausių dalykų. „Jei važinėjate automobiliu, kuriame yra kvapą skleidžiantys pakabukai, jei jūsų tualete yra oro gaiviklis – išmeskite juos. Taip pat, jūsų namuose buitinė chemija turėtų būti kuo paprastesnė. Aš puikiai išsiverčiu tik su soda ir actu, kurių pagalba galima labai daug ką išvalyti. Be abejo, reikėtų nepamiršti ir kosmetikos – tai, ką dedame ant odos, taip pat įsigeria į kraują. Mes daug dėmesio skiriame maistui, tačiau juk kiek daug toksinų į mūsų organizmą patenka, kai juos įkvepiame ar tepame ant odos“, – teigia specialistė.
Pasak jos, organizme jau esančių toksinų kiekį sumažinti galime itin paprastai būdais. „Pirmiausiai turėtume užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, vartodami mėsą, žuvį, kiaušinius. Ne mažiau padeda ir margainis, kiaulpienės ar burokėliai, tačiau pastaruosius, pavyzdžiui, reikėtų derinti individualiai, kadangi ši daržovė tirština kraują. Itin naudingas yra ir protarpinis badavimas – kiekvienas žmogus turėtų tai įvesti į savo dienos ritualą. Tai reiškia, kad nuo vakarienės iki pusryčių turėtų likti bent 12 valandų tarpas, kad galėtų įvykti autofagijos procesas“, – teigia mitybos specialistė.
Svarbu užtikrinti reikiamus vitaminų kiekius
„Anksčiau sakydavo – nebūkite saulėje, nes susirgsite odos vėžiu. Čia yra dalis tiesos, nusvilimas saulėje yra pavojingas ir tikrai gali iššaukti odos vėžį, bet vitamino D trūkumas gali sukelti absoliučiai visas vėžio formas, visas autoimunines ligas, osteoporozę“, – teigia I. Kuprevičiūtė. Pasak jos, Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių elementų ir siekiant apsisaugoti ar jau sergant vėžiu, pirmiausiai reikėtų užtikrinti optimalius jo kiekius organizme.
„Savo praktikoje pastebiu tokią didžiulę vitamino D stoką! Mes vadiname jį vitaminu D, tačiau jis nėra vitaminas. Tai yra imunomoduliatorius – jis moduliuoja, stiprina mūsų imuninę sistemą, yra atsakingas už daugelį organizmo funkcijų. Tačiau ieškodami vitamino D ir bandydami kompensuoti jo stoką, jūs neturite pasikliauti tuo, kad būnate saulėje, kad esate įdegę, kad kartą ar du per metus vykstate į šiltus kraštus. Praėję metai buvo labai geri ir labai saulėti, o klientams atvažiavus pas mane ir pasidarius vitamino D tyrimą pamatydavome didžiulį jo trūkumą“, – tikina specialistė ir priduria, jog jį žiemos laikotarpiu gerti turėtų absoliučiai visi.
Specialistės teigimu, ne mažiau svarbus yra ir vitaminas C. „Visi žinduoliai vitamino C pasigamina patys, tik žmogus, jūrų kiaulytės ir keletas paukščių rūšių jo pasigaminti negali, todėl turi gauti su maistu. Kodėl vitaminas C yra svarbus? Nes itin didelę jo dalį prarandame patirdami stresą. Jis stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja kolageno, padedančio atstatyti pažeistus audinius, gamybą, užkerta kelią metastazėms, greitina žaizdų gijimą ir mažina chemoterapijos daromą žalą“, – teigia I. Kuprevičiūtė.