Kaip rašo BBC, tyrimo rezultatai, publikuojami specializuotame leidinyje „Nature Immunology“, gauti neatlikus bandymų su pacientais, tačiau mokslininkai nusiteikę itin optimistiškai: esą, jų atradimas turi „didžiulį potencialą“.
Ekspertai sako, kad, nors jų darbas dar tik pradėtas, jo rezultatai jau daug žadantys.
Ką rado mokslininkai?
Mūsų imuninė sistema – natūrali mūsų organizmo gynybos sistema, kovojanti ne tik su infekcijomis, bet ir su vėžinių ląstelių rengiamomis atakomis.
Mokslininkai ieškojo netradicinių ir iki šiol nežinomų būdų, kaip imuninė sistema natūraliomis sąlygomis puola piktybinius auglius. Tai, ką jie atrado – T ląstelės žmogaus kraujyje. Tai imuninės sistemos ląstelės, gebančios skenuoti organizmą ir įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, kurią būtina skubiai pašalinti. Esminis skirtumas tas, kas ši ląstelė – pavojinga daugeliui vėžio rūšių.
„Yra vilties, kad galima padėti visiems be išimties pacientams. Anksčiau niekas nebūtų patikėjęs, kad tai įmanoma. Tai reiškia, kad galime nedrąsiai kalbėti apie universalų ir visiems veiksmingą gydymą, tai T ląstelės, galinčios sunaikinti visų rūšių onkologines grėsmes“, – BBC sakė profesorius Andrew Sewellis.
Kaip tai veikia?
T ląstelės savo paviršiuje turi specialių receptorių, cheminiame lygmenyje leidžiančių joms „matyti“ grėsmes. Kardifo universiteto mokslininkų komanda aptiko būtent tokią T ląstelę ir jos receptorių, leidžiantį laboratorijos sąlygomis aptikti ir sunaikinti įvairių rūšių vėžį, įskaitant plaučių, odos, kraujo, dvylikapirštės žarnos, krūties, kaulų, prostatos, gimdos kaklelio, kepenų ir kiaušidžių vėžį. Labai svarbu ir tai, kad šios organizmo imuninei sistemai priklausančios ląstelės nepažeidžia sveikų audinių. Kaip tiksliai vyksta šis procesas, mokslininkai dar neišsiaiškino.
Šis konkretus T ląstelės receptorius sąveikauja su molekule, pavadinta MR1 – ji aptinkama visų be išimties žmogaus ląstelių paviršiuje. Būtent per MR1 T ląstelė imuninę sistemą informuoja apie vėžinėje ląstelėje sutrikusį metabolizmą.
„Mes pirmieji prabilome apie T ląstelę, galinčią vėžinėse ląstelėje aptikti jų MR1 – to anksčiau dar nebuvo, tai istorinis atradimas“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Garry Doltonas.
Kodėl tai taip svarbu?
T ląstelių terapijos jau egzistuoja, o vėžio imunoterapija – vienas iš įdomiausių ir didžiausią progresą demonstruojančių gydymo laukų. Geriausiai žinomas pavyzdys – CAR-T. Tai gyvas vaistas, pagamintas iš genetiškai apdorotų paciento T ląstelių ir ieškantis bei naikinantis vėžį. Būta atvejų, kai CAR-T padėjo išgyti mirtinai sergantiems pacientams.
Nepaisant to, šis gydymo metodas gana specifinis ir pasiteisina tik kelių vėžio formų atveju, kai egzistuoja labai tikslus taikinys, į kurį reikia nukreipti T ląsteles. Be to, kyla sunkumų kovojant su piktybiniais augliais (lyginant, pavyzdžiui, su leukemija).
Mokslininkai sako, kad jų rasti T ląstelių receptoriai ateityje žada universalų vėžio gydymą.
Kaip tai veikia praktikoje?
Pirmiausia paimamas paciento kraujo mėginys. Jame aptinkamos ir išgaunamos T ląstelės, tada jos genetiškai modifikuojamos, siekiant jas perprogramuoti vėžinių ląstelių paieškai. Patobulintos ląstelės laboratorijoje dauginamos, o tada galiausiai perkeliamos į sergančiojo organizmą. Tai toks pat procesas kaip ir CAR-T gydymo metodikoje.
Nepaisant to, kol kas tyrimas bandytas tik su gyvūnais ir tik su ląstelėmis laboratorijoje. Prieš pradedant bandymus su žmonėmis, būtina pasirūpinti saugos klausimais.
Ką sako ekspertai?
Lucia Mori ir Gennaro De Libero iš Bazelio universiteto Šveicarijoje sako, kad tyrimas turi potencialo, tačiau dar per anksti teigti, kad gydymas bus efektyvus kovoje su visomis vėžio rūšimis.
„Labai džiaugiamės kolegų pasiekimais dėl atradimų, susijusių su T ląstelių imunologinėmis funkcijomis, ir galimybe jais pritaikyti gydant vėžinius darinius“, – teigia Šveicarijos mokslininkai.
Mančesterio universiteto imunologijos profesorius Danielis Davisas sako: „Šio metu tai tik bazinis tyrimas, nieko bendro su realiu pacientų gydymu. Žinoma, be abejonės tai labai džiuginantis atradimas – tiek gilinant žinias apie imuninę sistemą, tiek kuriant naujus gydymo metodus ateityje“.