„Daugiausia vėžio atvejų nustatoma 45–50 metų amžiaus moterims, o bendrai didžiausias sergamumas pastebimas 45–60 metų amžiaus grupėje. 50 metų amžius yra riba, nuo kurios moterys yra pradedamos tikrinti profilaktiškai. Tačiau vėžiu gali susirgti ir jaunesnės moterys, todėl joms irgi rekomenduojama tikrintis, tik ne pagal profilaktinės patikros programą“, – pranešime žiniasklaidai sako Nacionalinio vėžio instituto radiologė, daktarė Rūta Briedienė.
Anot medikės, atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą, o kartais ir mamogafiją, rekomenduojama kasmet. Esant padidėjusiai vėžio rizikai ar paveldėtai BRCA genų mutacijai, moterims nuo 25 metų kasmet siūloma atlikti krūtų MRT tyrimą.
Pasak BENU budinčios vaistinės vedėjos Ingos Norkienės, apsižiūrėti, ar krūtyse nėra kokių nors pakitimų, turėtų moterys jau nuo 20-ties metų, ir tai turėtų tapti įprasta rutina, atliekama kartą per mėnesį.
Nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje pagyja per 90 proc. moterų
Dr. R. Briedienės teigimu, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 500 moterų kasmet nuo šios ligos miršta.
„Tačiau tikrai nėra taip, kad kas trečia moteris, kuriai nustatytas krūties vėžys, miršta. Nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje, visiškai pagyja virš 90 proc. moterų! Turime nemažai moterų, kurios gydosi dėl jau anksčiau nustatyto vėžio, kai kurioms liga atsinaujina ar progresuoja; jos ir sudaro šiuos kasmetinius 500 mirčių nuo krūties vėžio atvejus“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto specialistė.
50–69 m. amžiaus moterims rekomenduojama kas 2 metus dalyvauti nemokamoje, profilaktinėje mamografinės patikros programoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši amžiaus grupė bus praplėsta; prevenciškai pasitikrinti galės 45–74 metų amžiaus moterys.
„Tačiau tikrintis profilaktiškai gali kiekviena moteris: nuo 20–25 metų galima atlikti echoskopinį tyrimą. Nuo 40 ar 45 metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją“ – pasakojo dr. Rūta Briedienė.
Reikia nepamiršti nuolat tikrintis pačiai
„Patartina savityrą atlikti savaitė po mėnesinių pradžios, 7–10 ciklo dieną. Tai gali būti ta pati diena, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, o jei nereguliarus, tai – bet kuri kita diena, kuomet krūtys nėra paveiktos hormonų, yra minkštos, neskausmingos. Tuomet situaciją galima vertinti objektyviau“, – sako budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.
Anot I. Norkienės, reikia stebėti, ar ant krūtų nėra odos pokyčių, panašių į citrinos žievelę, ar nėra įdubę speneliai, ar nėra raudonų, pleiskanojančių lopinėlių, ar krūtų dydis nepakito, ar nėra sukietėjimų. Apie galimą susirgimą taip pat gali signalizuoti keistas pojūtis krūtyje ar tempimas.
Specialistės siūlo savipatikrą atlikti arba duše, arba atsigulus ant nugaros, vieną sulenktą ranką pakišus po galva, o kita ranka trimis pirštais čiuopiant krūtį, ją spaudinėjant, braukiant. Svarbu pastebėti, ar krūtyje yra gumbelių, mazgelių. Jei moteris juos užčiuopia, rekomenduojama kreiptis į gydytojus.
Taip pat moterys turėtų susirūpinti, jei pastebi išskyras iš spenelių, nes tai – signalas kreiptis į medikus. Svarbu apžiūrėti ne tik krūtis, bet ir pažastis, raktikaulius dėl galimo limfmazgių padidėjimo.
„Apžiūrėti save reikėtų nuolat, nes joks gydytojas neidentifikuos problemos taip paprastai, kaip pati moteris – juk nesilankoma pas specialistą kasdien. Moteris pažįsta savo kūną, ji žino, ar prieš mėnesį buvo kas nors su juo kitaip. Diagnostika gydytojui būna paprastenė, o moteris, pati pastebėjusi pokytį, gali greičiau sulaukti efektyvaus gydymo. Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos“, – sakė vaistininkė.
Gali padėti fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas
Norint išvengti šio susirgimo, specialistės rekomenduoja moterims atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio. Taip pat reikėtų mažiau vartoti maisto produktų su daug greitųjų angliavandenių (gazuotų gėrimų, bandelių, šokolado, sausainių), perdirbto ir gausaus maisto priedais maisto.
I. Norkienė rekomeduoja atsisakyti raudonos mėsos ir geriau vartoti žuvies bei paukštienos, gausiau vartoti spalvotų daržovių.
„Metams bėgant moterų kūno masė yra linkusi didėti, todėl svorio reguliavimas yra vienas iš krūties vėžio rizikos mažinimo būdų. Tiek antsvoris, tiek nutukimas didina riziką, todėl fizinis aktyvumas taip pat yra labai svarbus“, – aiškina budinčios vaistinės vedėja.
Pašnekovės pabrėžia, kad darbo ir poilsio režimas taip pat sumažina riziką susirgti šia klastinga liga.