– Regis, žmonija dar niekada nebuvo tokia ligota kaip šiandien, tiesa?
– Nieko keista. Jei ir toliau bus propaguojamas toks gyvenimo būdas, koks vyrauja dabar, netgi nebūdamas aiškiaregis galiu tiksliai nusakyti ateities perspektyvą – negalavimų tik daugės. Žmogaus gyvenimo būdas pastarąjį amžių drastiškai keitėsi, bet kūnas nekito. Jis vis dar tebėra toks pats nuo tų laikų, kai apsigyvenome šioje žemėje (vieni mokslininkai sako, kad tai įvyko prieš 70–80, kiti – prieš 200 tūkstančių metų). Ir kai mūsų gyvenimo sąlygos pasikeitė taip, kad nuolat sėdime, išgyvename daug emocinės įtampos, o fizinės veiklos gyvenime lieka vis mažiau, kūnas su tuo nepajėgia susidoroti.
– Trūksta judėjimo?
– Žmogus sukurtas judėti – ne sėdėti. Ypač dėl sėslaus gyvenimo būdo kenčia stuburas. Tarpslanksteliniai jo diskai maždaug nuo 13–14 metų kraujotakos nebeturi. Stuburas maitinasi per slankstelio kaulinę plokštelę ir iš aplinkinių struktūrų tada, kai diskai yra tempiami, spaudžiami, sukami. Jei stuburo pakankamai nejudiname, jis badauja ir dyla. Vaikai, kurie iki brandžios paauglystės (15–17 metų) neįgyja įgūdžio pakankamai judėti, jau užauga su iš dalies pažeistu kūnu. Tokių vaikų, kurie, užuot leidę laiką aktyviai, kiauras dienas kiurkso prie išmaniųjų įrenginių, vis daugiau. Taigi akivaizdu, kad lėtinių degeneracinių susirgimų ateityje bus vis daugiau.
