Suserga vis jaunesni
Lietuvoje kasmet cukriniu diabetu suserga apie 100 vaikų. Anksčiau jų padaugėdavo 2–3 proc. per metus, dabar šiek tiek mažiau. Ši diagnozė nustatyta apie 700 vaikų ir paauglių iki 18 metų. Jiems daug kartų per dieną tenka badytis pirštus, kad išmatuotų gliukozės kiekį kraujyje, leistis insuliną. Prie nuolatinių adatų dūrių priprasti sunku, o kur dar griežti mitybos apribojimai.
„Devyniasdešimt devyniems procentams pacientų nustatomas pirmo tipo cukrinis diabetas, kuris pasireiškia insulino trūkumu. Juos iš karto reikia gydyti insulinu. Gali susirgti ir dvejų metų mažylis, ir septyniolikmetis paauglys. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 9–10 metų vaikams. Pastebime, kad ja suserga vis jaunesni“, – sako VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys.
Pirmo tipo cukrinio diabeto diagnozė gali būti patvirtinama vaikams sulaukus bent pusės metų. Iki šio amžiaus kūdikiai gali sirgti vadinamuoju naujagimių cukriniu diabetu, kuris dažniausiai būna monogeninis (sukeltas vieno geno mutacijos). Jie gydomi gliukozės pasisavinimą gerinančiais vaistais, kartais ir insulinu. Gydytojo teigimu, jaunesni negu dvejų metų vaikučiai – patys sunkiausi pacientai, nes jiems sunku išskaidyti mažas insulino dozes, todėl geriausiai tiktų insulino pompos.
Tiesioginio ryšio su mityba nėra
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų – pirmo tipo cukriniu diabetu suserga vaikai, kurie valgo daug saldumynų, turi antsvorio. R. Kemežys aiškina, kad šio tipo diabetas yra autoimuninė liga, ji nėra tiesiogiai susijusi su mityba. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad riziką susirgti diabetu didina per anksti pradėti gauti karvių pieno baltymai, persirgtos enteroviruso sukeltos infekcijos, įtakos turi ir genetinis polinkis. Apie pusė šių ligonių turi tam tikrus genų rinkinius.
„Prieš kelis mėnesius iki ligos nustatymo organizme prasideda autoimuninis procesas, nukreiptas į kasos β ląsteles, kurios gamina insuliną. Jis pakenkia šių ląstelių funkcijai, jų insulino sekrecijai. Kai jų lieka vos 10–20 proc. (kitos žūva), pasireiškia pirmieji simptomai – dažniau šlapinamasi, vargina troškulys, bendras silpnumas. Padidėja gliukozės koncentracija kraujyje ir šlapime, taip pat glikozilinto hemoglobino kiekis“, – sako vaikų endokrinologas.
Kas užveda šį destrukcinį mechanizmą, iki galo neaišku. Yra prielaidų, kad dėl to kaltas ir vitamino D trūkumas, bet patikimų, tai patvirtinančių duomenų nėra. Jei vienas iš tėvų serga pirmo tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 5 proc. Jei šia liga serga abu tėvai, rizika padidėja iki 10–15 proc. Broliui ar seseriai susirgti pirmo tipo cukriniu diabetu yra labai maža tikimybė.
Svarbu laiku diagnozuoti
Pasak R. Kemežio, pasitaiko nemažai uždelstų cukrinio diabeto atvejų. Apie 30 proc. vaikų diagnozė nustatoma tik tada, kai jie patenka į ligoninę dėl diabetinės ketoacidozės, pavojingos komplikacijos.
Kodėl liga nustatomai pavėluotai, lemia ne viena priežastis. Kai kada simptomai yra nelabai ryškūs arba tėvai į juos neatkreipia dėmesio. Tokių atvejų galėtų būti mažiau, kitose šalyse jie sudaro apie 20 proc. Tėvai privalo turėti žinių apie cukrinį diabetą ir būti akylūs. Pastebėjus įtarimą keliančius požymius, reikėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliktų gliukozės koncentracijos tyrimą, o įtaręs diabetą nusiųstų pas gydytoją endokrinologą.
Kuo vaikas mažesnis, tuo liga pasireiškia greičiau, jai būdingi nespecifiniai simptomai – sumažėja apetitas, krinta svoris, padidėja mieguistumas, vangumas. Mažiems vaikams greičiau pasireiškia ir gyvybei pavojinga būklė, dėl to jie dažniau gydomi ligoninėje. Sunku kontroliuoti ir paauglių diabetą. Greičiau augant gali padidėti gliukozės koncentracija, susiformuoti dalinis atsparumas insulinui, juos sunkiau motyvuoti, kad laikytųsi gydytojų rekomendacijų.
Kaip išvengti komplikacijų
Cukrinio diabeto komplikacijų rizika labiausiai susijusi su tuo, kiek metų vaikai serga, kaip liga kontroliuojama, lemia ir genetiniai veiksniai. Tinkamai kontroliuojant diabetą tikimybė, kad jis komplikuosis anksčiau negu po kelių dešimtmečių, sumažėja net 50–60 proc. Bet jeigu diabeto kontrolė nepakankama, komplikacijų išvengti gali nepavykti ir po penkių ar dešimties metų.
„Valdant cukrinį diabetą svarbus rodiklis yra glikozilinto hemoglobino kiekis, jis atspindi gliukozės koncentraciją dviejų trijų mėnesių laikotarpiu. Tarptautinė vaikų ir paauglių diabeto draugija rekomenduoja, kad jis neviršytų 7,5 proc. Mūsų požiūriu, siekiamybė turėtų būti 6,5 proc., šis žymuo panašesnis į sveiko vaiko. Tai ypač svarbu mažiems pacientams, kuriems su liga reikės gyventi daugelį metų. Šio amžiaus vaikams yra didesnė hipoglikemijos rizika ar jos baimė, kuri neleidžia pasiekti geresnio glikozilinto hemoglobino lygio“, – tvirtina R. Kemežys.
Neretai, taikant modernias technologijas, pavyzdžiui, naudojant insulino pompas, injektorius, nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemas, pavyksta pasiekti minėtą rodiklį. Deja, šios priemonės Lietuvoje nekompensuojamos, nors tai jau daroma kitose Europos šalyse. Kompensuojamos tik 5 juostelės gliukozės koncentracijai kraujyje matuoti per dieną (150 per mėnesį). Jų taip pat reikėtų daugiau.
Daugeliui šeimų ne pagal kišenę
Ypač naudingos nuolatinio gliukozės koncentracijos poodyje stebėjimo sistemos. Jos leidžia gydytojui matyti, kaip keičiasi gliukozės koncentracija per parą, po valgio, naktį, tai padeda tiksliai dozuoti insuliną ir pagerinti diabeto kontrolę. Šią sistemą sudaro ilgalaikė gliukozės matavimo įranga ir į poodį įstatomi keičiami jutikliai. Vieni jų gali būti naudojami penkias šešias dienas, kiti – iki dviejų savaičių.
Per mėnesį jie kainuoja nuo 100 iki 300 eurų. Tėvai juos perka savo vaikams, nes tai svarbi investicija į jų sveikatą, bet išgali nedaugelis šeimų. Valstybė turėtų bent daliai pacientų kompensuoti šių prietaisų išlaidas, įsitikinęs pašnekovas. Apskaičiuota, kad vaikų gydymas valstybei kainuoja daug brangiau. Vertėtų kompensuoti ir insulino pompas.
Injektoriais švirkščiant insuliną sunkiau kontroliuoti jo kiekį, pompos su po oda įkištu kateteriu dozuoja vaistus tiksliau, be to, nereikia daug kartų per dieną durti adata. Kai kuriems vaikams pompos padėtų atsikratyti neigiamų emocijų. „Ne vienas sveikatos ministras mėgino spręsti šią problemą, kalbėta bent apie insulino pompų kompensavimą, bet kol kas niekas nepasikeitė“, – apgailestauja R. Kemežys.