Leišmaniozė yra viena iš atogrąžų ligų, kurios sugrįžimą nulėmė pasaulinis atšilimas (ji yra įtraukta į PSO pamirštų atogrąžų ligų sąrašą).

Šią ligą sukelia pirmuonys leišmanijos, o jas perneša vabzdžiai, vadinami moskitais – flebotomais. Šie vabzdžiai yra mažesni ir plaukuotesni už uodus, be to, jų sparnai yra V formos.

Leišmaniozė turi įvairių klinikinių simptomų. Ant odos pasireiškianti ligos forma (odos leišmaniozė) sukelia paviršines opas, o gleivines atakuojanti forma pažeidžia nosies, burnos bei gerklės gleivines ir sukelia žaizdas, kurios ligonį gali subjauroti visam laikui. Tačiau sunkiausia leišmaniozės forma yra visceralinė leišmaniozė, pažeidžianti vidaus organus, kepenis bei blužnį ir sukelianti karščiavimą, anemiją ir svorio kritimą. Jei liga laiku negydoma, ji gali baigtis mirtimi.

Skirtingai nuo kitų atogrąžų infekcijų, leišmaniozė Pietų Europoje egzistuoja kaip zoonozinė liga, t. y. žmonės ja gali apsikrėsti nuo gyvūnų. Pagrindiniai Leishmania infantum nešiotojai yra šunys.