„Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) dažnai vadinama „tūkstančio veidų“ liga dėl didelės simptomų ir klinikinės išraiškos įvairovės. SRV gali pažeisti daugelį organų ir jų sistemų: odą, sąnarius, raumenis, širdį, inkstus, kraujodaros, centrinę nervų sistemą ir kt. Sergant SRV padidėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis, ankstyva ateroskleroze, koronarine širdies liga, gali pasireikšti antifosfolipidinis sindromas, didinantis trombozinių įvykių riziką“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja E. Puncevičienė.
Reumatologė priduria, kad vėlyva SRV sukelto inkstų pažeidimo diagnostika gali lemti padidėjusį mirtingumą bei terminalinės inkstų funkcijos nepakankamumo stadijos išsivystymą. Dėl SRV išsivystęs vidinio širdies dangalo uždegimas (endokarditas) gali sukelti širdies vožtuvų pažeidimą, o širdies raumens pažeidimas (miokarditas) – širdies funkcijos nepakankamumą. Minėtos sunkios sveikatos būklės gali sukelti negrįžtamus pokyčius organizme, o kartais – pavojų gyvybei, tačiau šios būklės stebimos gana retai.
Simptomų ir rizikos veiksnių – ne vienas
E. Puncevičienė akcentuoja, kad išskirti specifinius, apie besivystančią SRV įspėjančius simptomus ir požymius – sudėtinga, nes liga pasižymi daugybe klinikinių išraiškų.
„Priklausomai nuo SRV eigos, gali atsirasti sąnarių skausmas, artritui būdingi simptomai, inkstų ar kitų organų sistemų pažeidimai, bendras silpnumas, nuovargis, svorio kritimas ir karščiavimas, kai nėra kitų infekcijos požymių, padidėjęs plaukų slinkimas, pirštų balimas šaltyje. Apie SRV įspėti gali ir „peteliškės“ tipo bėrimas, pasireiškiantis skruostų ir nosies nugarėlės odoje, dažnai intensyvėjantis po kontakto su saulės spinduliais. Pastebėjus šiuos simptomus reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus, leidžiančius aptikti sisteminį jungiamojo audinio susirgimą“, – pataria gydytoja reumatologė.
E. Puncevičienės teigimu, negalima išskirti ir vieno konkretaus SRV rizikos veiksnio, nes patologinės būklės išsivystymui įtakos gali turėti tam tikrų veiksnių derinys. Pastariesiems priskiriami genetiniai, hormoniniai veiksniai, tam tikros virusinės infekcijos, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas, nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis ir kt.
„Moterų ir vyrų sergamumo SRV santykis vidutiniškai yra 13:1, dažnai pastebimas reprodukcinio amžiaus intervale – nuo 15 iki 44 metų, kai lytinių endokrininių liaukų veikla yra aktyviausia. Manoma, kad gerokai didesnį moterų sergamumą gali lemti lytinių hormonų – estrogenų poveikis ar su X chromosoma susiję genetiniai veiksniai“, – sako gydytoja reumatologė.
Išgyvenamumo rodikliai viršija 90 proc.
Vilniaus Reumatologijos centro gydytoja teigia, kad pagrindinis SRV gydymo tikslas yra pasiekti ligos remisiją taikant medikamentinį gydymą, apsaugoti pacientą nuo ligos paūmėjimų, gerinti jo gyvenimo kokybę bei kiek įmanoma sumažinti šalutinį vaistų poveikį.
„Priklausomai nuo ligos eigos, aktyvumo, organų ir sistemų pažeidimo laipsnio gali būti skiriamas simptominis gydymas, gliukokortikosteroidai, idroksichlorokvinas. Dažnais atvejais taikomas ir imunosupresinis gydymas metotreksatu, azatioprinu ir kitais vaistais, kartais biologinės terapijos preparatais. Prieš pradedant SRV gydymą ir jo metu yra būtinas ištyrimas dėl infekcijos židinių ir jų gydymas, kitu atveju medikamentinio gydymo galimybių pasirinkimas gali būti ribotas, o ligos eiga blogėti. Be to, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, esant stabiliai ligos eigai sergantiesiems SRV siūloma pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo vakcinomis“,– sako E. Puncevičienė.
Gydytoja reumatologė akcentuoja, kad apie 30 proc. SRV atvejų yra lengvos eigos, o dėl medicinos progreso pacientų išgyvenamumo rodikliai lyginant su 5-uoju XX a. dešimtmečiu išaugo ženkliai ir šiandien viršija 90 proc. Tačiau net ir lengvos eigos kontrolei yra reikalingas nuolatinis vaistų – gliukokortikoidų ir hidrochlorokvino – vartojimas ir tik nedidelė dalis pacientų gali gyventi be medikamentų, nors anksčiau ar vėliau jiems tenka susidurti su ligos paūmėjimu.
„Vėlyva ligos diagnostika ir gydymo rekomendacijų nesilaikymas yra susiję su blogesne išgyvenamumo ir ligos kontrolės prognoze, greitesniu organų sistemų pažeidimu. Dėl šios priežasties siekiant geriausių gydymo rezultatų, būtinas glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, rekomendacijų ir tinkamos stebėsenos laikymasis“, – akcentuoja Eglė Puncevičienė.
Rekomendacijos sergantiesiems
Gydytoja sako, kad sergant SRV reikia vengti ligos paūmėjimą provokuojančių veiksnių: sunkaus fizinio darbo, darbo su chemikalais, žalingų įpročių, šalčio. Taip pat rekomenduojama vengti ekspozicijos su intensyviais, tiesioginiais, ultravioletiniais saulės spinduliais, nes jie gali didinti uždegiminių citokinų, autoantikūnių gamybą ir imuninės sistemos ląstelių stimuliaciją.
„Ligos paūmėjimą provokuojantys rizikos veiksniai gali lemti ir „peteliškės“ tipo bėrimų atsiradimą veide, migruojančius, kintančius bėrimus krūtinės, rankų odoje bei stimuliuoti viso organizmo autoimunogeniškumą. Todėl vasaros metu reikėtų dėvėti didžiąją kūno dalį dengiančius drabužius, daugiau būti pavėsyje, naudoti apsauginius kremus nuo saulės, užtikrinančius ne mažesnį nei SPF 50+ apsaugos lygį. Taip pat maitintis visavertiškai, valdyti stresą, vartoti vitamino D papildus ir daugiau judėti“, – priduria gydytoja reumatologė Eglė Puncevičienė.
Klastinga ir pavojinga SRV pasižymi daugybe klinikinių išraiškų, todėl jaučiant įvairaus pobūdžio negalavimus būtina kreiptis į gydytoją reumatologą, kurio laiku atliktas ištyrimas ir paskirtas gydymas padėtų išvengti sunkios ligos formos, dėl jos galinčių atsirasti komplikacijų ir liekamųjų reiškinių.