Pagrindiniai trys lietuvių žudikai yra širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), kurios liūdnoje statistikoje pirmauja visą nepriklausomybės laikotarpį, taip pat onkologija ir nelaimingi atsitikimai, sako prof. dr. Tomas Lapinskas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas.
„Širdies ir kraujagyslių ligos bent kelis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį, todėl matome, kad mūsų situacija nėra palanki. Šiandien Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, neturi tvirtos strategijos, kaip valdyti šias ligas. Kardiologų draugijos ragina sukurti programą, kuri padėtų išsaugoti mūsų gyventojų sveikatą ir gyvybes“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo prof. T. Lapinskas.
Skaičiuojama, kad vien pernai Lietuvoje buvo galima išsaugoti per 4 300 gyvybių, kurios prarastos dėl išeminės širdies ligos ir insulto.
Pirmasis simptomas – infarktas
Didžiausi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai tikriausiai visiems gerai žinomi – per didelis cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, rūkymas. Visgi nei cholesterolio, nei kraujospūdžio padidėjimo žmogus nejaučia.
„Didžiausias susirūpinimas kyla dėl to, kad rizikos veiksniai nebylūs, o neretai pirmasis širdies ir kraujagyslių ligų simptomas yra ištikęs miokardo infarktas“, – sako profesorius, gydytojas kardiologas Raimondas Kubilius.
Gydytojas pabrėžia, kad pristatytame naujame Vyriausybės plane atsakingam ir ryžtingam ŠKL valdymui trūksta dėmesio.
„Galime konstatuoti, kad daliai jau sergančių pacientų pablogėjo prieinamumas prie medicininės ambulatorinės reabilitacijos. Svarbu sudaryti sąlygas, kad pacientai po miokardo infarkto galėtų kuo greičiau grįžti į gyvenimą, darbą. Tačiau pacientui pagal gyvenamąją vietą labai sudėtinga patekti į medicininę ambulatorinę reabilitaciją, neužtenka įstaigų, kurios ją teiktų. Rajonuose trūksta gydytojų kardiologų, nepakankamas jų prieinamumas.
Reikia dėti dar daugiau pastangų, kad į prevencinę programą įsitrauktų daugiau žmonių, matoma didelė atskirtis tarp miestų ir rajonų. Dar daugiau dėmesio skirti pirminei prevencijai, stengtis, kad prie strategijos prisijungtų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, svarstyti apie fizinio aktyvumo pamokų skaičiaus didinimą mokyklose. Reikėtų ryžtingesnio elektroninių cigarečių valdymo“, – svarbiausius darbus dėl ŠKL valdymo vardijo prof. R. Kubilius.
Dažniau pražudo regionų gyventojus
Regionuose padėtis dar prastesnė – mirštamumas nuo ŠKL yra 1,5 karto didesnis nei miestuose. O vyrai dėl šių ligų gyvena daug trumpiau nei galėtų.
Praeitą savaitę į mūsų skyrių ligoninėje atvyko 2 vyrai, kurie sergantys miokardo infarktu namuose prabuvo savaitę.
Profesorės teigimu, didžiuosiuose miestuose greičiau gaunamos paslaugos, tačiau neretai miestiečiai labiau rūpinasi savo sveikata. Mažesnės pajamos, žemesnis išsilavinimas yra tiesiogiai susijęs su nepakankamu dėmesiu sveikatai.
„Infarkto atveju skaičiuojame minutes, per kurias pacientas pasieks ligoninę. Jei žmogus gyvena atokesnėse vietose, neretai pavėluoja gauti pagalbą“, – sakė prof. O. Dobilienė.
Taip pat profesorė pabrėžia, kad labai svarbu apsaugoti žmones nuo pakartotinio infarkto, nes įvykus pirmam infarktui, per metus dėl pakartotinio infarkto miršta apie 15–18 proc.
Ištikus infarktui savaitę laukė namuose
Kalbėdama profesorė papasakojo ir neseniai nutikusią istoriją, kuri rodo, kaip svarbu žmonėms turėti daugiau žinių, susijusių su sveikata.
„Praeitą savaitę į mūsų skyrių ligoninėje atvyko 2 vyrai, kurie sergantys miokardo infarktu namuose prabuvo savaitę.
Šių pacientų prognozė bus bloga, jiems negrįžtamai pažeistas didžiulis širdies raumens plotas, būklė komplikuota širdies nepakankamu, ateityje juo ir sirgs, tai reiškia, kad juos dusins fizinio krūvio metu, tikėtina, kad gyvenimo trukmė nebus labai ilgai. Reikėjo vieno: kad pajutus skausmą krūtinėje kviestų greitąją pagalbą“, – pabrėžė prof. O. Dobilienė.
Didžiulė kaina ekonomikai
Pernai Europos kardiologų draugijos inicijuotas ir Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas išsamus tyrimas įvertino ekonominę ŠKL naštą ES valstybėms. Jis parodė, kad Lietuva 2021 m. neteko apie 1,4 mlrd. eurų arba daugiau nei 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam mūsų šalies gyventojui ŠKL per metus „kainuoja“ apie 745 eurus.
Į šiuos ekonominius nuostolius įskaičiuotos faktinės išlaidos sveikatos ir socialinei priežiūrai, taip pat nesukurta ekonominė vertė dėl priešlaikinių mirčių, prarasto darbingumo, neformalios priežiūros (pvz., kai artimieji turi rūpintis šeimos nariu ir dėl to patys nedirba).
„Kadangi Lietuva pagal sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL rodiklius yra tarp pirmaujančių ES šalių, atitinkamai ir poveikis mūsų BVP yra tarp santykinai didžiausių. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija ir Bulgarija. Dėl ŠKL Lietuva kasmet praranda apie 867 tūkst. darbo dienų, o tai yra tas pats lyg 3 440 darbuotojų per metus nedirbtų nei vienos dienos“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė doc. dr. Eglė Stonkutė.
Ji pastebi, kad ŠKL ypač stipriai veikia ir taip nemažai iššūkių dėl demografinių tendencijų bei emigracijos patyrusią Lietuvos darbo rinką.
„Dėl ŠKL Lietuvoje kenčia ne tik senjorai, bet ir darbingo amžiaus žmonės, ypač vyrai. Tuo pačiu ŠKL yra ir rimta regioninės politikos problema. Todėl reikalingi sprendimai, mažinantys biurokratizmą, tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu“, – mano LPK atstovė.
Kreipėsi į Lietuvos institucijas
Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija kreipėsi į svarbiausias šalies institucijas, ragindamos ŠKL keliamą iššūkį įtraukti prie valstybės prioritetų ir imtis konkrečių veiksmų šiai ilgametei problemai spręsti.
„Ko norėtume artimiausiu metu, tai sudaryti darbo grupę, kuri bus atsakinga už plano parengimą, o kitais metais jau galėtume numatyti, nuo ko pradedame“, – sakė prof. T. Lapinskas.
Šios strategijos pagrindu galėtų tapti pasiūlymai, kuriuos kardiologų bendruomenė – Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos asociacija – pristatė LR Seimo sveikatos reikalų komitete šį rudenį. Tai įvairios kompleksinės priemonės, kurios, mūsų įsitikinimu, reikšmingai prisidėtų siekiant proveržio ŠKL valdyme, be kurio neįmanomas vidutinės kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimas Lietuvoje“, – sako prof. dr. Tomas Lapinskas.
Anot jo, atvirą laišką pasirašiusios organizacijos mano, kad Lietuvoje prasidedantis naujas politinis ciklas yra tinkamas metas iš naujo pažvelgti į ilgalaikius valstybės prioritetus ir bendromis pastangomis sutelkti jėgas spręsti svarbiausius valstybei kylančius iššūkius. Tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų problemą.
Kaip apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?
Koreguojant rizikos veiksnius, galima iki 80 proc. sumažinti ŠKL išsivystymo riziką. Visgi daug lietuvių savo rizikos veiksnių nė nežino. Gydytoja kardiologė, profesorė Jolita Badarienė ragina nepamiršti atvykti į nemokamą širdies ligų ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą.
Šioje programoje nustatoma rizika susirgti ŠKL, o jei rizika itin didelė, skiriama gydytojo kardiologo konsultacija. Tačiau statistika nedžiugina – programoje apsilanko vos pusė tų, kuriems ji priklauso.
Itin svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai, kurie smarkiai nulemia sergamumą šiomis ligomis.
„Vienintelė įrodyta dieta, kuri mažina mirtingumą nuo ŠKL, tai yra Viduržemio jūros dieta. Nors esame labiau šiauriečiai, bet principai tie patys – turime valgyti daugiau daržovių, mažinti sočiuosius riebalus, nuo jų suvartojimo priklauso ir cholesterolio kiekis kraujyje.
Vis dar gajus mitas, kad valgyti lašinius sveika. Kaip tautinį paveldą jų paskanauti galima, bet tik porą kartų per metus, tai negali būti kasdienis vartojimas. Vertėtų valgyti daugiau žuvies, augalinio maisto, taip pat vengti alkoholio – nėra prevencinių jo dozių“, – kalbėjo prof. J. Badarienė.
Profesorė pabrėžė ir rūkymo žalą, taip pat fizinio aktyvumo stoką – per savaitę judėti rekomenduojama 150–300 minučių.
„Tačiau bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei nieko. Jei galite lipti laiptais, užlipkite, jei galite kažkur nueiti pėsčiomis, eikite pėsčiomis“, – patarė gydytoja kardiologė.