„Ūminis miokardo infarktas kardiologijoje yra ligų karalienė. Tai yra bene dažniausias blogos eigos, neretai laiku nediagnozuotas, mirtimi besibaigiantis susirgimas, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, kardiologas prof. R. Kubilius.
– Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje priešinfarktinių ir infarktinių susirgimų turėtų būti iki 40 tūkst. Tai liga, kurios negalima neatpažinti.“
Kardiologė prof. O. Gustienė pastebi, kad ypač Lietuvos vyrai linkę ignoruoti net ir ryškius simptomus, stengiasi juos sutapatinti ne su tokiomis pavojingomis ligomis, kaip virškinamojo trakto sutrikimas ir pan.
„Vyrams dažnai nedrąsu, jie linkę ignoruoti, kentėti siekdami neapkrauti medikų ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl vyrai kreipiasi pavėluotai“, – pritaria kardiologas R. Kubilius.
Kardiologai pabrėžia pagrindinius simptomus:
- stiprus skausmas už krūtinkaulio arba širdies plote;
- skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį;
- apima nerimas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas.
„Esame linkę ignoruoti krūtinėje atsiradusius skausmus, neretai juos sutapatiname su virškinamojo trakto skausmais, natūralu, kad tie skausmai po kelių dienų gali aprimti ir tik po kurio laiko, kai atliekami tyrimai, paaiškėja, kad jis galbūt patyrė miokardo infarktą, – sako prof. O. Gustienė.
– Jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai, nuo miokardo infarkto pradžios praėjus keletui dienų, dažnai mūsų šiuolaikinės gydymo priemonės būna neefektyvios.“
Netipiniai simptomai
Kardiologė prof. O. Gustinienė sako, kad miokardo infarktas gali pasireikšti ir netipiškai.
„Viena iš nedažnesnių netipinių miokardo infarkto formų – kai pacientas jaučia spaudimą ne tik kairėję krūtinės ląstos pusėje, tačiau dažniau – duobutėje po krūtine. Skausmas lydimas pykinimo ir neretai pacientas galvoja, kad jis suvalgė netinkamo maisto, apsinuodijo. Taip vadinamas apatinės sienelės miokardo infarktas, tai skrandinė miokardo infarkto forma, – sako prof. O. Gustinienė.
– Nuspręsti, ar tai skrandžio skausmas, ar miokardo infarktas, padeda elektrokardiograma, jeigu reikia, ji tikslinama atliekant kraujo tyrimus.
Laikas prieš miokardo infarktą būna vadinamas nestabilios krūtinės anginos epizodai arba priešinfarktine būsena, kai pacientas jaučia trumpalaikius, nurimstančius ilsintis, skausmus krūtinėje ir vėliau – po dienos, kitos – užeina stiprus infarktinis skausmas, kuris jau nebe praeina, būna lydimas šaltu prakaitu, išblyškimu, dusuliu, bendru silpnumu.“
Miokardo infarktas: koks tai skausmas?
Prof. R. Kubilius sako, kad pacientai, patyrę miokardo infarktą, vėliau skausmą prisimena kaip niekada nepatirtą.
„Dažnai žmogus sako, kad iki šiol jam neteko patirti tokio didelio skausmo. Jeigu jo paklaustume, kiek balų įvertintų skausmą, tikriausiai pasakytų, kad buvo be galo stiprus ir įvertintų 10 balų. Skausmas paprastai būna trumpalaikis, natūralu, kad nekrozei įvykus, skausmas po truputį pranyksta. Neretai pacientą klaidina, kad jei skausmas atslūgsta, jis nebe pasikartos“, – sako profesorius.
Ūmus skausmas gali trukti 15-20 minučių, po to nurimsta, tačiau gali virsti tam tikrais epizodais.
Kodėl negalima ignoruoti net ir praėjusio skausmo?
Jei skausmas praėjo, tai nereiškia, kad viskas gerai, viskas praėjo ir nereiškia, kad skausmas negrįš, t. y. žmogaus neištiks stipresnis miokardo infarktas.
„Tokie simptomai yra signalas, kad mūsų širdį maitinančiose kraujagyslėse vyksta pokyčiai. Nepaisant to, kad skausmas aprimo, tačiau problema nebuvo išspręsta. Taip gali formuotis nauji kraujagyslių užsikimšimai, indikuojantys naują skausmą. Blogiausia yra tai, kad kiekvienas skausmas lydi negrįžtamą širdies pažeidimą. Jei mes neišsprendžiame problemos, tik dar labiau sau kenkiame ir sukeliame širdies neįgalumą“, – tikina prof. R. Kubilius.
„Svarbiausia yra išsiaiškinti negalavimų priežastį“, – pritaria profesorė.
Kaip gaivinti žmogų: