Sveikam žmogui rėmuo tik retas svečias, o štai tiems, kas rėmens priepuolius patiria dažniau nei du kartus per savaitę – varginanti kasdienybė bei rimtos ligos pradžia, kuri nesirenka – sirgti gali bet kurio amžiaus ir lyties asmenys, rašoma pranešime spaudai.
„Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinio patekimas į stemplę – yra natūralus mūsų organizmo procesas, – pasakojo gydytoja gastroenterologė Elžbieta Rambynienė, – GERL tampa liga tuomet, kai jis sukelia pastebimą stemplės pažeidimą ar simptomus, bloginančius paciento gyvenimo kokybę.“
Šiuolaikinio gyvenimo rykštė
„Gastroezofaginio refliukso ligą dažnai iššaukia tokie veiksniai kaip nereguliari ir nesubalansuota mityba, miego režimo pažeidimas, kasdienis patiriamas stresas, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas,“ – patikino gydytoja bei pridūrė, jog būtent dėl šių veiksnių didžiausias sergamumas GERL dažniausiai pastebimas išsivysčiusio pasaulio šalyse.
„Ligos atsiradimui įtakos gali turėti ir anatominiai niuansai, kaip pilvinis nutukimas, taip pat diafragminės angos išvaržos buvimas, kuris įgyjamas nėštumo metu, kilnojant didelius svorius,“ – kalbėjo „Biofirst“ klinikos gydytoja.
Esama ir retesnių simptomų
Gydytoja gastroenterologė E. Rambynienė teigė, jog pacientai dažniausiai skundžiasi rėmens graužimu, taip pat gerklės bei ryklės skausmais, kuomet maistas yra nuryjamas, laringitu, rinitu, lėtiniu kosuliu bei sinusitu, tačiau pridūrė, jog būna ir retesnių simptomų, kurie gali ir suklaidinti.
„Krūtinės skausmas neretai būna maišomas su krūtinės angina – GERL krūtinės skausmas trunka kelias minutes ar kelias valandas, praeina savaime arba nuo neutralizuojančių skrandžio rūgštį vaistų. Dažniausiai jis atsiranda po valgio ir yra išprovokuojamas streso. Skausmas gali net prižadinti iš miego,“ – kalbėjo gastroenterologė bei pridūrė, jog hipersalivacija, arba kitaip seilėtekis, putotos apnašos ant liežuvio, kąsnio gerklėje pojūtis ar skausmingas rijimas, gali būti ne tik gastroezofaginio refliukso, bet ir opos stemplėje požymiai, tad būtina atlikti išsamius tyrimus.
Gydymas gali užtrukti
„Siekiant suvaldyti ligą bei jos progresavimą, pirmiausiai atliekami tam reikalingi neinvaziniai bei endoskopiniai tyrimai, pritaikomas gydymas, aptariami mitybos korekcijos bei režimo klausimai, užtikrinamas ligos sekimas, todėl gastroezofaginio refliukso gydymą galima vadinti kompleksišku,“ – teigė klinikos gydytoja gastroenterologė Elžbieta Rambynienė bei pabrėžė, jog aktyvaus gydymo trukmė, priklausomai nuo endoskopinių radinių, gali siekti 8 savaites, tačiau net ir vėliau kartais gali tekti skirti palaikomąjį medikamentinį gydymą bei pakoreguoti dietą.
„Tinkamai prižiūrėti savo sveikatą šiais laikais pacientams tampa vis sunkiau, neretai tam įtakos turi itin įtemptas gyvenimo tempas, tad būtina reguliariai apsilankyti pas gydytoją ir klausyti jo nurodymų,“ – mintimis dalijosi gastroenterologė.
Didžiausi refliukso priešai – baimė ir nepriežiūra
Ezofagogastroduodenoskopija yra endoskopu atliekamas tyrimas, kuris padeda ištirti virškinimo sistemos – ryklės, stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos dalies – pakitimus. Tyrimo metu pučiamas oras, siekiant geriau patikrinti galimus gleivinės pažeidimus, todėl jo metu pacientas nejaučia skausmo, tik diskomfortą – pykinimo, riaugėjimo jausmą.
„Pacientus vien mintis apie tai dažniausiai verčia jaustis nesmagiai, todėl tyrimo stengiamasi išvengti. Šiandien endoskopiniai tyrimai atliekami su naujausia įranga, kuri sutrumpina procedūros laiką, taip pat yra galimybė tyrimą atlikti sedacijos, kai raminamieji vaistai leidžiami į veną, todėl žmogus atsipalaiduoja, jaučiasi patogiai bei ramiai, sąlygomis anesteziologo priežiūroje, kas iki minimumo sumažina bet kokias nemalonias patirtis tyrimo metu,“ – mintimis dalijosi klinikos gydytoja gastroenterologė Elžbieta Rambynienė.
„Skaudžiausios neprižiūrimos ir negydomos šios ligos komplikacijos yra itin rimtos – negydomas gastroezofaginis refliuksas gali sukelti stemplės vėžį, – įspėjo gydytoja gastroenterologė, – Dar viena labai pavojinga komplikacija gali būti ir stemplės susiaurėjimas, kuris lemia sunkumą ir skausmą nuryjant maistą ar geriant gėrimus, tampa suvalgyto maisto atpylimo priežastimi, dėl ko ilgainiui nukrinta svoris ir atsiranda mitybos disbalansas.“