Remiantis JAV gastroenterologų organizacijos „American College of Gastroenterology“ pateikta statistika, rėmens keliamais negalavimais kiekvieną mėnesį nusiskundžia per 60 mln. amerikiečių ir tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių virškinimo trakto sutrikimų.
Rėmuo yra ne savaime atsirandanti būklė, o rūgštinio refliukso simptomas, rašoma medicinos naujienų portale „Medical News Today“.
Dažnai besikartojantys rūgštinio refliukso simptomai gali būti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) požymiai.
Atskirti rėmenį, rūgštinį refliuksą ir GERL nėra lengva, nes visi sutrikimai sukelia labai panašius pojūčius, tačiau suprantant, kuo šios būklės viena nuo kitos skiriasi, pavyksta lengviau apsispręsti, kokių priemonių imtis.
Atskirti rėmenį, rūgštinį refliuksą ir GERL padės toliau išvardyti simptomai.
Rūgštinio refliukso simptomai
Rūgštinis refliuksas kartais yra vadinamas gastroezofaginiu refliuksu, arba GER. Jis pasireiškia skrandžio rūgštims kylant stemple ir patenkant į burną.
Taip nutinka susilpnėjus arba atsipalaidavus stemplės apačioje esantiems raumenims, atliekantiems savotiškos skrandžio užkardos funkciją.
Rėmuo – tai deginimo pojūtis krūtinės arba pilvo srityje. Nors šis nemalonus jausmas dažnai po valgio juntamas ties krūtinkauliu, su širdies veikla rėmuo neturi nieko bendro. Minėtina, kad sėdint arba gulint deginimo pojūtis gali paaštrėti.
Nors rėmuo yra dažniausiai pasitaikantis rūgštinio refliukso simptomas, jis pasireiškia ne visada.
Rūgštinis refliuksas gali sukelti ir tokius simptomus kaip nemalonus burnos kvapas, pykinimas arba vėmimas, sunkumas arba skausmas ryjant, pasunkėjęs kvėpavimas.
GERL simptomai
Terminu GERL įvardijamas lėtinis rūgštinis refliuksas. Nors jo simptomai yra tokie pat, kaip paminėti pirmiau, GERL atveju jie pasireiškia dažniau.
Kelias savaites iš eilės daugiau nei dukart per savaitę pasikartojantys rūgštinio refliukso simptomai gali būti rimtas pagrindas įtarti, kad asmuo serga GERL. Kaip tik ši liga diagnozuota maždaug 20 proc. amerikiečių.
Priežastys
Skrandis rūgščiai atsparus, tačiau stemplė – ne, todėl kai į ją pakylą rūgštaus skrandžio turinio, žmogus junta deginantį skausmą.
Stemplės apačioje esantis sutraukiamasis raumuo yra vadinamas stemplės rauku. Kai jis dėl tam tikrų priežasčių susilpnėja arba atsipalaiduoja, gali pasireikšti refliuksas.
Rauko funkciją slopina stiprus pilvo sričiai tenkantis spaudimas. Dėl šios priežasties rūgštinį refliuksą paprastai patiria antsvorio turintys, taip pat nutukę asmenys bei nėščios moterys.
Tarp rūgštinį refliuksą sukeliančių priežasčių minimas ir rūkymas arba reguliarus buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma (pasyvusis rūkymas), taip pat alkoholio vartojimas, hiatinė išvarža, maisto vartojimas didelėmis porcijomis, valgymas vėlai vakare arba prieš pat einant miegoti, besaikis riebaus arba kepto maisto vartojimas, gausus rūgščių gėrimų, pavyzdžiui, vaisių sulčių, vartojimas.
Rūgštinį refliuksą gali sukelti ir įvairūs medikamentai, kaip antai astmą lengvinantys preparatai, aukštą kraujospūdį mažinantys vaistai, antidepresantai, antihistamininiai (priešalerginiai) vaistai, skausmą malšinantys, taip pat raminamieji preparatai ir kt.
Rėmuo ar širdies priepuolis?
Skausmas krūtinės srityje ir panašūs simptomai yra vienos iš dažniausių priežasčių, dėl kurių JAV piliečiai paprastai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius.
Skausmą krūtinės srityje labai dažnai sukelia rūgštinis refliuksas. Jį tikrai lengva supainioti su širdies priepuoliu.
Rėmuo gali išplisti į kaklą, gerklę ir žandikaulį. Jis gali būti juntamas kaip širdies priepuolio sukeltas plintantis skausmas.
Vis dėlto esama kelių požymių, pagal kuriuos rėmenį galima atskirti nuo širdies priepuolio. Jei pavartojus rūgštingumą mažinančio preparato (antacido) arba atsirūgus skausmas sumažėja, taip pat jei burnoje atsiranda rūgštumo skonis, tikėtina, kad graužia rėmuo.
Ištikus širdies priepuoliui, žmogus paprastai junta spaudimą; jam gali atrodyti, kad stinga oro.
Kadangi širdies priepuolis gali sukelti labai rimtų padarinių, jį įtariant rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Šio nurodymo privalu laikytis ir tada, kai abejojama, kad skausmą krūtinės srityje galėjo sukelti kokie nors širdies veiklos sutrikimai.
Diagnostika
Tiek gastroezofaginį refliuksą, tiek GERL patikimiausiai diagnozuoja gydytojas, todėl į jį pirmiausia ir reikėtų kreiptis.
Paciento būklė dažniausiai pradedama vertinti užduodant keletą klausimų ir peržiūrint ligos istoriją. Gydytojas gali patarti pakeisti mitybos įpročius arba vartojamus vaistus, galinčius sukelti atsirandančius simptomus.
Jei simptomai, ypač susiję su rijimu, nesiliauja, gali prireikti gastroenterologo, chirurgo arba kitos srities mediko konsultacijos.
Diagnozuojant GERL paprastai atliekami įvairūs testai.
Vienas iš jų – viršutinės skrandžio–žarnyno trakto dalies endoskopija su biopsija. Jį atliekantis gydytojas įveda į stemplę vamzdelio pavidalo kamerą, per kurią perduodamas skrandžio vaizdas iš vidaus; taip pat gali būti paimami audinių mėginiai.
Viršutinės skrandžio–žarnyno trakto dalies radiografinis tyrimas yra dar vienas GERL nustatymo būdas. Jį atlikdamas gydytojas peržiūri rentgenogramas, iš kurių matyti, ar rūgštinio refliukso nesukelia koks nors organizmo viduje susiformavęs darinys, pavyzdžiui, išvarža.
Stemplės pH-metrija – tai toks GERL nustatymo metodas, kai į stemplę įvedus ploną kateterį maždaug parą stebimas į ją patenkančio rūgštaus skrandžio turinio lygis.
Atlikdamas kapsulinę stemplės pH-metriją į stemplę patenkančio rūgštaus turinio lygį medikas stebi įvedęs nedidelę kapsulę ir atsižvelgdamas į gaviklio perduodamus duomenis.
Pagaliau, rėmenį dažnai patiriančiam pacientui gali būti skirta stemplės manometrija – toks GERL nustatymo metodas, kurį taikant matuojamas stemplės apatinio rauko tonusas.
Komplikacijos
Negydoma GERL gali sukelti gana rimtų komplikacijų. Štai keletas pavyzdžių: ezofagitas, arba stemplės uždegimas, rijimą apsunkinantis stemplės susiaurėjimas, kvėpavimo sistemos problemos, galinčios pasireikšti kaip pneumonija arba laringitas, taip pat tam tikri stemplės gleivinės ląstelių pakitimai, galintys privesti ir prie vėžio.
Gydymas ir prevencija
Refliuksas ir GERL yra gydomi vaistais. Pacientams taip pat patariama keisti gyvenimo būdą.
Iš medikamentų, kurie gali būti skiriami gydant GERL, minėtini rūgštingumą neutralizuojantys preparatai, H2 receptorių blokatoriai, protonų siurblio inhibitoriai (skrandžio rūgštingumą mažinantys receptiniai vaistai) ir prokinetikai (skrandžio turinio pašalinimą spartinantys receptiniai vaistai).
Nuo rūgštinio refliukso kenčiantys asmenys simptomus gali pabandyti palengvinti vengdami tam tikrų juos sukeliančių dirgiklių.
Visų prima, derėtų vengti kepto ir riebaus maisto, mažinti porcijas, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio, kavos, pomidorų ir iš pomidorų gaminamų produktų, gausiai prieskoniais pagardinto maisto, pipirmėčių, citrusinių vaisių ir jų sulčių.
Simptomai gali sumažėti ir atsikračius antsvorio, kadangi papildomi kilogramai spaudžia stemplę.
Taip pat rekomenduojama nevalgyti vėlai vakare ir prieš pat miegą.
Kai kuriais atvejais GERL sergantys pacientai operuojami. Per operaciją sustiprinami tonusą praradę raumenys.
Vaikai ir nėštumas
Rūgštinis refliuksas – dažnas vaikų, paauglių ir nėščiųjų negalavimas.
Pavyzdžiui, rėmeniu skundžiasi 17–45 proc. besilaukiančių moterų. Laimei, nėštumo laikotarpiu visiškai saugu vartoti nereceptinius rėmenį malšinančius vaistus.
Kaip skelbia organizacija „North American Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition“, GERL suserga maždaug 10 proc. paauglių ir jaunesnio amžiaus vaikų.
Vaikams taikomi GERL diagnostikos ir gydymo metodai labai panašūs į tuos, kurie praktikuojami su suaugusiaisiais.
Kada tikrai būtina kreiptis į gydytoją
Jei gastroezofaginis refliuksas ištinka reguliariai, pamėginkite pavartoti antacidinių vaistų, be to, pakeiskite gyvensenos ir mitybos įpročius: atsisakykite tam tikrų produktų ir gėrimų.
Jei šiomis priemonėmis refliukso atsikratyti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju.
Nors krūtinės srityje juntamas skausmas yra dažnas gastroezofaginis refliukso arba GERL simptomas, jam sustiprėjus tikrai derėtų kreiptis į medikus.
Į kai kuriuos GERL simptomus būtina atkreipti ypatingą dėmesį ir imtis skubių veiksmų.
Į gydytoją reikia kreiptis jei reguliariai užeina vėmimo priepuoliai, kamuoja nepraeinantis skausmas viršutinėje kūno dalyje, pasunkėja kvėpavimas ir rijimas.
Santrauka
Rėmenį su gastroezofaginiu refliuksu sieja simptomo ir priežasties ryšys.
Rėmuo – tai neretai pasitaikantis skausmingas potyris, gerokai bloginantis žmogaus savijautą. Norint jo atsikratyti, būtina eliminuoti priežastį, t. y. gydytis refliuksą.
Rūgštinio refliukso simptomus galima kontroliuoti vengiant daugybės potencialių dirgiklių. Aplaidus požiūris į rūgštinį refliuksą gali nulemti GERL išsivystymą.