Lietuva priskirtina labai didelės rizikos šalių grupei, kurios gyventojams, vos sulaukusiems 40-ojo gimtadienio, širdyje ir kraujagyslėse pradeda sparčiai tarpti šių organų ligų užuomazgos. Taip praėjusiais metais atnaujintose širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo skalėse nurodė šių susirgimų rizikos veiksnių paplitimą, sergamumo ir mirtingumo priežastis nagrinėjantys Europos mokslininkai.

Pasirodo, dalis mūsų šalies gyventojų, net ir neturinčių padidinto arterinio kraujospūdžio, jau priskirtini labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų grupei. Šiems žmonėms mirtino ar nemirtino miokardo infarktoinsulto išsivystymo rizika per artimiausius 10 metų yra labai didelė.

„Manau, kad didžiausią apsaugos poveikį širdžiai ir kraujagyslėms galime sukaupti iki 50 metų. Vėliau, tikėtina, jau reikės daugiau pastangų, apsaugant savo širdį“, – portalui „Delfi“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius kardiologas Raimondas Kubilius.

Su profesoriumi kalbėjomės apie tai, kuriems žmonėms ypač padidėja insulto ir infarkto tikimybė, ką galima padaryti, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat kaip šios ligos pasireiškia vyrams ir moterims.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją