Kuo anksčiau pradedama vartoti, tuo didesnė priklausomybės tikimybė
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė Žinių radijo laidoje „Visi savi“ pasakojo, kad priklausomybė dažniausiai yra slepiama, o aplinkiniai ją pastebi anksčiau nei pats sergantis žmogus.
„Priklausomybė tikrai yra liga. Kaip iki jos prieinama, yra labai skirtingi būdai, nes niekas negimsta priklausomas“, – sakė pašnekovė.
Priklausomas žmogus gali būti ne tik nuo alkoholio ar psichoaktyvių, narkotinių medžiagų. Lygiai taip pat priklausomybė gali išsivystyti apsipirkinėjimui, žaidimams su kompiuteriu, socialiniams tinklams, seksui.
Ši liga, pasak daktarės, dažniausiai išsivysto tada, kai žmogus patiria krizę, nelaimę, jaučiasi itin nelaimingas. Kaip ir kiekviena liga, taip ir priklausomybė, turi savus rizikos veiksnius. Didesnį šansą ateityje turėti priklausomybę turi tie, kurie kilo iš destruktyvių šeimų, kai šeimoje jau buvo priklausomybės atvejų. Taip pat didesnę riziką gali kelti ir bendraamžiai, kurie mėgsta vartoti psichoaktyvias medžiagas.
„Kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, tuo didesnė tikimybė jam tapti priklausomu“, – kalbėjo dr. A. Širvinskienė.
Tad tie tėvai, kurie sako, kad vaikas alkoholio geriau paragaus namuose ir žinos saugų jo kiekį, nėra visiškai teisūs. Mat kuo anksčiau paragaujamas alkoholis ar kitos medžiagos, tuo didesnė tikimybė vėliau turėti priklausomybę.
Daktarė sako, kad leidimas vartoti alkoholį nuo 21 metų nėra laužtas iš piršto ir pradėti alkoholį vartoti nuo šio laikotarpio yra mažiau rizikinga nei nuo 18 metų.
Artimiesiems toleruoti priklausomybės negalima
Ne tik pačiam sergančiajam, bet ir jo šeimai itin sunku. Nežinodami, ką daryti, artimieji neretai patys slepia šeimos nario ligą, užstoja jį prieš darbdavį, kitus žmones, o specialistams sako, kad nieko kito daryti negali – juk tai jų artimasis.
„Arba sako, kad pradėjo gerti mažiau, nes savaitę gėrė iki nukritimo, o dabar tik tris butelius vakare. Jiems atrodo, kad tai žingsnis į priekį. Bet tai nėra joks žingsnis, tik atoslūgis iki kito epizodo. Tad patarimas šeimai būtų nebijoti ir neslėpti šitos problemos ir neleisti priklausomam žmogui naudotis jūsų gerumu, jūsų dangstymu“, – sakė dr. A. Širvinskienė.
Pašnekovė pataria atvirai pakalbėti su artimuoju, pasakyti, kad jį mylite ir gerbiate, bet besaikio alkoholio vartojimo netoleruosite. Šeimos narių pasiryžimas netoleruoti tokio elgesio dažniausiai paskatina kreiptis pagalbos.
Ne visai teisinga sakyti, kad jei pats žmogus nenori keistis, niekas jam nepadės. Tyrimai rodo, kad net jei priklausomybę turintis žmogus dar neturi motyvacijos, artimųjų įtaka smarkiai prisideda prie pokyčių.
„Turime situacijų, kai darbdavys griežtai pasako darbuotojui, kad jis geras specialistas, jo reikia, tačiau turi gydytis priklausomybę, arba teks su juo atsisveikinti. Tai yra išorinė motyvacija, kuri padeda išugdyti vidinę motyvaciją“, – kalbėjo dr. A. Širvinskienė.
Kada susirūpinti?
Esame linkę galvoti, kad priklausomybes turi kiti – tie, kurie guli ant suoliuko, stikliuką pakelti mėgstantys kaimynai, tolimi giminaičiai, tačiau jokiu būdu ne mes patys ar šeimos nariai. Tačiau priklausomybė nebūtinai turi matytis itin akivaizdžiai. Daktarė pasakoja, kad moterims rizikingas vartojimas yra jau tada, jei išgeriama kiekvieną vakarą po vieną standartinį alkoholio vienetą. Vyrui ši norma skaičiuojama dviem standartiniais alkoholio vienetais.
„Jei penkias dienas ši norma viršijama, nedaroma dviejų dienų pauzė, tai jau yra rizikingas vartojimas. Tačiau kai kurie pacientai sako, kad jie kasdien alkoholio nevartoja, „pataupo“, o penktadienį atsiima už visą sutaupytą kiekį. Tikrai negalima „sutaupyti“. Jei nors vieną dieną viršijame standartinį alkoholio vienetą, jau yra signalas, kad vartojimas žalingas. Tai nebūtinai jau priklausomybė, bet signalas yra“, – sakė pašnekovė.
Vieniems paslysti prireikia 15 metų, kities užtenka ir mėnesio. Todėl priklausomybės atsiradimas vertinamas pagal kriterijus. Vienas iš jų – problemų, susijusių su psichoaktyviosiomis medžiagomis, atsiradimas. Pavyzdžiui, kai žmogus nebegali išeiti į darbą, pamiršta pasiimti vaiką iš darželio, nebegali atsikelti iš lovos ryte.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kai norisi vis daugiau išgerti, vis dažniau, kai žmogus praranda kontrolę su alkoholiu. Taip pat, kai prasideda problemos dėl priklausomybės, dingsta visi kiti interesai, lieka tik interesas kaip gauti, kaip nuslėpti nuo kitų“, – pasakojo dr. A. Širvinskienė.
Moterys dėl priklausomybės smerkiamos labiau
Vyrų ir moterų priklausomybė skiriasi – tiek dėl kūno sandaros, tiek dėl psichologijos ir net visuomenės požiūrio. Moterys priklausomybę slepia labiau nei vyrai.
„Su studentais anksčiau esame atlikę eksperimentą parke, kai nedidelį vaiką vedėsi neva lengvai įkaušęs vyras. Žmonės reagavo gana normaliai, sakė, kad geras tėtis, nes išvedė vaiką pasivaikščioti. Apkeitus vaidmenį, kai vaiką vedėsi lengvai įkaušusi mergina, reakcija skyrėsi kardinaliai. Sakė, kad tuoj vaikų teises informuos, kaip moteris taip gali elgtis ir panašiai. Nors situacija juk ta pati“, – sakė daktarė ir pridūrė, kad dėl tokio požiūrio moterims sunkiau pripažinti priklausomybę.
Tokiu atveju reikėtų pasistengti pasikalbėti su artimu žmogumi – pasakyti, kad jums neramu dėl jo savijautos, pabandyti išsiaiškinti situaciją.
„Dažniausiai žmogus neigs, tačiau galbūt grįžęs namo pagalvos. Galima surinkti faktus, kuriuos tiksliai žinote, ir apie juos pakalbėti. Bandykite nukreipti pagalbos į specialistus. Priklausomybės ligų filialai veikia visuose didžiuosiuose 5 Lietuvos miestuose“, – sakė pašnekovė.
Daktarės teigimu, savo aplinkoje esančių priklausomų žmonių negalima stigmatizuoti, bet taip pat negalima ir toleruoti, neva nematyti jų priklausomybės.
„Reikia nebijoti atvirai kalbėtis su žmogumi, pasakyti, kad matote, jog kažkas negerai, pasiūlyti pagalbą, pasisiūlyti palydėti pas specialistus.
Šeimai didžiausias patarimas yra neslėpti, nesudaryti sąlygų tęsti alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą ir skatinti keisti savo elgesį. Ir laikytis savo žodžio. Artimieji taip pat gali skambinti į Priklausomybės ligų centrus ir teirautis dėl KRAFT programos, kuri jiems padės“, – kalbėjo dr. A. Širvinskienė.
Pašnekovė pataria iš pradžių sau pasižadėti nevartoti alkoholio ar kitų žalingų medžiagų 30 dienų. Po jų apgalvoti, kaip sekėsi, o tada terminą dar pratęsti. Vėliau pamatysite, kad visiškai atsisakyti nebėra taip sunku.
