Moteris rašė, jog jos blogasis cholesterolis 3, gerasis 2,33: „Antsvorio neturiu, maitinuosi pakankamai sveikai, sportuoju. Kodėl taip yra?“
Gydytojas kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius atsakė į šį ir kitus skaitytojų klausimus.
Pasak gydytojo, nukrypimus nuo cholesterolio normos ir padidėjusias jos vertes paprastai lemia dvi priežastys: gausesnis maisto produktų, turinčių daugiau cholesterolio, suvartojimas ir /arba organizmo genetinis polinkis intensyviau sintetinti cholesterolį.
Normalaus kūno sudėjimo suaugęs žmogus paprastai per dieną susintetina apie 1 g (1000 mg) cholesterolio, o bendras cholesterolio kiekis organizme yra vos 35 gramai. Skaičiuojama, kad žmogus kasdien suvartoja apie 200–300 mg cholesterolio.
„Akivaizdu, kad neatsakingai rinkdamiesi maisto produktus, didiname cholesterolio kiekį, o nežymiai padidėjusi jo koncentracija pasižymi ryškiu neigiamu poveikiu, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Tenka paneigti ir klaidingus mitus, kad pas liekną asmenį visuomet rasime normalų ar nepadidintą cholesterolio kiekį.
Taip pat kartais įsivaizduojame, kad mūsų mėgstami maisto patiekalai savyje turi mažą cholesterolio kiekį arba pakanka nevartoti riebaus maisto ir neturėsime padidinto cholesterolio kiekis. Didžiausią įtaką kraujo cholesteroliui turi sūris, kiaušinių tryniai, jautiena, kiauliena, ypač vartojamas riebalų ir angliavandenių mišinys“, – sakė prof. R. Kubilius.
Pacientams, norintiems sumažinti bendrojo ir blogojo, tai yra mažo tankio cholesterolio kiekį, rekomenduojama vengti įvairių maisto pusgaminių, konditerijos gaminių, turinčių transriebalų, sočiųjų rūgščių, gausiau vartoti skaidulinius produktus, funkcinį maistą, augalinį aliejų, mažo riebumo pieno produktus.
„Mano galva, tai yra pats svarbiausias aspektas, nes jauniems, iš pažiūros sveikiems pacientams, neturintiems jokių diagnozuotų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, tai yra svarbiausia“, – patarė gydytojas.
Pirminei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai pirmiausia rekomenduojama gyvenimo būdo korekcija – didesnis aerobinis fizinis aktyvumas, sumažinti kūno svorį, saikingai vartoti alkoholį, o to nedarantiems arba išliekant dislipidemijai reikėtų, pasak gydytojo, rekomenduoti kelias dešimtis eurų kainuojančius natūralių vaistinių preparatų maisto papildus.
„Deja, nekeičiant gyvenimo būdo, šiuos nutraceutikus teks naudoti visą laiką. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienam pacientui, priklausomai ar serga ŠKL, ar turi kitų rizikos veiksnių, blogo cholesterolio vertės skiriasi. Pvz., save sveiku laikančiam asmeniui MTL-C < 2,3 mmol./l, o pacientui, persirgusiam miokardo infarktą < 1,4 mmol/l“, – sakė prof. R. Kubilius.
Tuo metu kita skaitytoja Janina pasakojo, kad po insulto, kaip ir prieš, jai per skystas kraujas. Janina klausė, ar tai labai pavojinga? Skaitytoja nuogąstavo, kad tirštinti kraują pavojinga taip pat.
Paprastai kraujo krešumą, kaip pasakojo profesorius, bandoma sumažinti bent 2 kartus, skiriant kraują skystinančius vaistus, kai yra diagnozuojamas ritmo sutrikimas – pvz., prieširdžių virpėjimas ir jo metu susidarantys trombai yra viena dažniausių galvos smegenų insulto priežastimi. Skysto arba sunkiau krešančio kraujo priežastis paprastai gali būti ir kepenų ligos.
„Terminas „per skystas kraujas“ kartais gali būti vartojamas apibūdinti būklei, kai yra sumažėjęs hematokrito rodiklis, neretai susijęs su diagnozuojama mažakraujyste, tačiau ją pradėjus gydyti, kraujo rodikliai grįžta į normas“, – sakė profesorius.
Na, o skaitytojas Juozas domėjosi apie širdies permušimus.
„Man jau keletą metų elektrokardiograma rodo labai dažnus širdies permušimus, bet po Holterio monitoringo kardiologė neskyrė jokio gydymo. Kodėl taip gali būti?“, – klausė Juozas.
Profesoriaus teigimu, permušimai arba ekstrasistolės esti dviejų rūšių – kuomet jos kyla iš prieširdžių (vadinamos prieširdinėmis) arba iš skilvelių (skilvelinės). Įprastai eksrasistolės pavojaus nesukelia, tačiau kartais ekstrasistolės gali labai varginti, o gydymo strategijos parinkimui būtina ilgalaikė bent 24 val. elektrinės širdies veiklos įrašo stebėjimas.
„Aptariamo paciento atveju, tikėtina, kad pačių ekstrasistolių holterio monitoravimo metu nebuvo stebėta daug, gal jos buvo prieširdinės, todėl gydytoja ir galėjo neskirti vaistų. Pacientams, kurie jaučia permušimus ir neturi diagnozuotos jokios širdinės ligos, pirmiausia rekomenduojama koreguoti kalio ir magnio koncentraciją kraujyje, galima paskirti betadarenoblokatorių.
Mažiau vartoti kavos, arbatos, alkoholinių gėrimų ar kitų stimuliuojančių medžiagų. Priešingai, jeigu asmeniui yra diagnozuota širdies liga: išeminė širdies liga, ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ir kt. jos yra pavojingos. Ir tik tais atvejais, jeigu ekstrasistolių suskaičiuojama 10 000 ar dagiau per parą, pacientas gali būti nukreiptas perkateteriniam ekstrasistolių gydymo, prideginimui, ar krioabliacijai“, – atsakė gydytojas.