Antakalnio poliklinikos gydytoja kardiologė Aurelija Navickaitė portalui „Delfi“ pasakojo, kad, naudojant specialias individualizuotas rizikos skaičiuokles, gydytojas gali apskaičiuoti, ar konkrečiam žmogui per 10 metų gresia susirgti ir mirti nuo ŠKL.
Kartu gydytoja pastebėjo: viena liga moterims yra ypač klastinga. Tai – lėtinis koronarinis sindromas, kuris net dukart padidina mirties ir ūminio miokardo infarkto riziką, palyginti su vyrais. Neretai moterims ši liga pasireiškia dargi ir netipiniais simptomais.
Su gydytoja A. Navickaite kalbėjomės, dėl kokių priežasčių dažniausiai užklumpa širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat, ką daryti, kad sumažėtų tikimybė jomis susirgti.
Kai kuriuos rizikos veiksnius galime koreguoti patys
Gydytoja pastebėjo, kad Europoje ŠKL serga daugiau nei 85 mln. žmonių. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame Senajame žemyne tai yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis.
„Lietuva priskiriama prie didelės rizikos šalių išsivystyti ŠKL. Šios ligos, dažnai besimptominės ankstyvose stadijoje, nėra laiku diagnozuojamos, o pasireiškia jau pažengusiose stadijose, sukeldamos komplikacijas – ūmius miokardo infarktus ir insultus“, – pastebėjo gydytoja.
Rizikos veiksniai susirgti ŠKL skirstomi į nemodifikuojamus ir modifikuojamus.
Tokie rizikos veiksniai, kaip amžius ir lytis, priskiriami prie nemodifikuojamų. Vyresnio amžiaus, vyriškos lyties asmenys turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dar vienas nemodifikuojamas veiksnys – paveldimumas.
„Žmonės, kurių šeimos nariai sirgo arterine hipertenzija, cukrinu diabetu, miokardo infarktu ar insultu, turi didesnę riziką susirgti“, – teigė A. Navickaitė.
Kiti rizikos veiksniai yra modifikuojami. Juos žmogus gali koreguoti ir taip sumažinti riziką susirgti ŠKL.
„Prie šių veiksnių priskiriama netinkama mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, stresas ir kiti psichosocialiniai faktoriai. Taip pat sergantys arterine hipertenzija, turintys padidėjusį cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, ypač jei šie rizikos veiksniai yra blogai kontroliuojami medikamentais, turi didesnę riziką sirgti kitomis ŠKL“, – vardijo gydytoja.
Anot jos, norint išvengti ŠKL svarbu atsakingai žiūrėti į savo sveikatos būklę, neignoruoti jaučiamų simptomų, laiku kreiptis į gydytoją, kad ligos būtų nustatytos ankstyvose stadijose. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų sustabdytas jau diagnozuotų ligų progresavimas.
Pačios pavojingiausios ligos
Kaip minėta, ŠKL yra daugiausiai gyvybių nusinešantys susirgimai.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2020 metais beveik 53 proc. mirčių sudarė kraujotakos sistemos ligos: iš jų 33 proc. koronarinė širdies liga, 12 proc. cerebrovaskulinės ligos, 4 proc. hipertenzinės ligos ir 3 proc. ūminis miokardo infarktas.
„Arterinė hipertenzija yra dažniausia vyresnio amžiaus žmonių liga tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. maždaug trečdalis suaugusiųjų asmenų Lietuvoje sirgo šia liga.
Antroje vietoje pagal sergamumą – koronarinė širdies liga, trečioje – galvos smegenų insultas bei miokardo infarktas.
Vyresniems žmonėms kraujagyslėse pradeda vystytis aterosklerozė. Išsivysčius širdies kraujagyslių aterosklerozei, susiaurėja kraujagyslių spindis, sumažėja kraujo pritekėjimas į širdies raumenį ir atsiranda koronarinė širdies liga, pasireiškiantis skausmu, dusuliu ar kitais simptomais. Staiga įplyšus aterosklerotinei plokštelei ir užsikimšus širdies kraujagyslės spindžiui, įvyksta miokardo infarktas.
Aterosklerozė gali vystytis ne tik širdies, bet ir kitose kraujagyslėse. Progresuojant galvos kraujagyslių aterosklerozei kyla insulto rizika, kojų kraujagyslių aterosklerozei – periferinių arterijų liga, inkstų kraujagyslių – lėtinė inkstų liga“, – pažymėjo gydytoja A. Navickaitė.
Medikė pasakojo, kad vyresnio amžiaus žmonėms dažnai pasireiškia įvairūs širdies ritmo sutrikimai. Dažniausias iš jų – prieširdžių virpėjimas.
„Esant prieširdžių virpėjimui, ženkliai padidėja galvos smegenų insulto, staigios mirties rizika, gali išsivystyti širdies nepakankamumas“, – sakė pašnekovė.
Moterys serga kiek kitaip
Ir nors ŠKL, kaip minėta, yra pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis, vyrai šiomis ligomis suserga būdami jaunesni – dažniau sulaukę 45–55 metų, o moterims jos pasireiškia vėliau – jau po 50 metų. Po menopauzės ir perkopus 65 metus abiejų lyčių sergamumas tampa apylygis, o po 75 metų moterys aplenkia vyrus.
„Moterys koronarine širdies liga pradeda sirgti vyresnio amžiaus, daugiau po menopauzės, nes moteriškas lytinis hormonas estrogenas suteikia apsaugą nuo aterosklerozės, tačiau, artėjant menopauzei, jo išsiskiria vis mažiau. Koronarinė širdies liga po menopauzės tampa svarbiausia moterų mirčių priežastimi.
Moterims arterinė hipertenzija prasideda vėliau nei vyrams, tačiau su amžiumi joms laipsniškas kraujospūdis didėja kiek greičiau nei vyrams.
Arterinės hipertenzijos paplitimas didesnis tarp vyresnių moterų, dažnesnė ir izoliuota sistolinė hipertenzija, kuri yra svarbus vyresnių moterų insulto ir koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys“, – vardijo gydytoja A. Navickaitė.
Vyrų ir moterų ŠKL rizikos veiksnių ypatumai taip pat skiriasi.
„Cholesterolio koncentracija moterims pasiekia maksimumą maždaug 10 metų vėliau nei vyrams. Tarp vyresnių moterų dažnesnis ir nutukimas, nes jos mažiau fiziškai aktyvios nei vyrai.
Rūkymas – vienas svarbiausių rizikos veiksnių moterims. Rūkančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau, anksčiau susergama koronarine širdies liga. Rūkančios moterys turi ketvirtadaliu didesnę koronarinės širdies ligos riziką.
Cukriniu diabetas šios ligos riziką moterims taip pat padidina apie 40 proc. daugiau nei vyrams. Moterys, kurioms nėštumo metu išsivystė hipertenzija, gestacinis diabetas, turi didesnę riziką ateityje susirgti ŠKL“, – moterims būdingus rizikos veiksnius išvardijo kardiologė.
Įdomu tai, kad koronarinės širdies ligos simptomai moterims dažniau pasireiškia netipinėmis formomis.
„Jos dažniau akcentuoja galimai su lytimi susijusius nespecifinius simptomus – nuovargį, silpnumą, dusulį.
Moterų simptomus, ypač jaunesniame amžiuje, dažniau nei vyrų lemia ne ateroskleroziniai širdies kraujagyslių susiaurėjimai, o jų spazmas ar smulkių širdies kraujagyslių liga.
Atliekant invazinę širdies kraujagyslių angiografiją moterims dažniau nustatomos nepakitusios širdies kraujagyslės, palyginti su vyrais.
Lėtiniu koronariniu sindromu sergančios moterys turi du kartus didesnę mirties ir ūminio miokardo infarkto riziką nei vyrai, tačiau vyrams dažniau pirmas ligos pasireiškimas būna ūminis miokardo infarktas ar staigi mirtis. Todėl moterimis turėtų būti taikomos tokios pat intensyvios pirminės prevencijos priemonės kaip ir vyrams“, – neabejojo gydytoja.
Kas padeda nesusirgti?
Nors rizikos grupei susirgti ŠKL priklauso vyresni vyrai ir moters, tačiau gydytoja įspėjo: dėl netinkamo gyvenimo būdo ir kitų rizikos veiksnių šios ligos prasideda vis jaunesniame amžiuje.
„Imtis prevencijos priemonių svarbu nuo jaunų dienų, pirmiausia – edukuoti šeimos narius apie ŠKL rizikos veiksnius ir motyvuoti sveikai gyvensenai.
Net ir nejaučiantis jokių simptomų, kiekvienas suaugęs žmogus turi reguliariai bent vieną kartą per metus pasitikrinti ir žinoti pagrindinius rodiklius: arterinį kraujo spaudimą ir pulsą, gliukozės bei cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Lietuvoje vyrams nuo 40 m., o moterims nuo 50 m. amžiaus vykdomos ŠKL pirminės prevencijos programos – nustačius metabolinį sindromą ar sergant cukriniu diabetu šeimos gydytojas siunčia gydytojo kardiologo konsultacijai, kurios metu atliekami išsamesni tyrimai ŠKL rizikai įvertinti ir, jei reikia, paskiriamas medikamentinis gydymas.
Tačiau, jei šeimoje buvę staigių mirčių nuo miokardo infarkto ar insulto, ankstyva ŠKL šeiminė anamnezė, reguliariai tikrintis reikia pradėti anksčiau“, – patarė kardiologė.
Gydytoja A. Navickaitė priminė, kad, pagal Europos kardiologų rekomendacijas, svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas – bent 30 minučių per dieną 5–7 dienas per savaitę.
„Laiką skirti mankštai, pasivaikščiojimams, bėgiojimui, priklausomai nuo fizinio pasirengimo. Fizinis aktyvumas pagerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Psichosocialinių rizikos veiksnių, tokių kaip patiriamas stresas, depresija, nerimas ir nemiga nustatymas bei gydymas gerina gyvenimo kokybę ir prognozę“, – pastebėjo medikė.
Kitas patarimas – atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir dažno bei nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Rūkymas lemia aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą, todėl reikia mesti rūkyti, vengti pasyvaus rūkymo. Nereiktų pamiršti, kad ir elektroninių cigarečių rūkymas lemia ŠKL išsivystymą“, – nurodė gydytoja A. Navickaitė.
Patartina ir sveikai maitintis. Kardiologė rekomendavo mažinti valgomosios druskos (iki 5 gramų per dieną) suvartojimą, sočiųjų riebalų kiekį maiste. Taip pat reikėtų nevartoti saldžių gaiviųjų gėrimų. Rekomenduotina vaisiais ir daržovėmis praturtinta dieta, daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, žuvies, skaidulų turintis maistas. Reikėtų mažinti ir kūno svorį, siekiant, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų ne didesnis nei 25 kg/m2.
Jau sergantiems pirmine arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, svarbi gera kraujospūdžio ir glikemijos kontrolė.
„Kiekvienas 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio kraujospūdžio sumažėjimas reikšmingai sumažina didžiųjų širdies kraujagyslių įvykių ir insulto riziką, apsaugo nuo regėjimo netekimo, inkstų funkcijos blogėjimo, širdies nepakankamumo vystymosi. Svarbu reguliariai vartoti paskirtas vaistus, savo nuožiūra nekoreguoti jų vartojimo režimo, nenutraukti“, – rekomendavo medikė.