Svarbu išoperuoti kuo anksčiau
Labai sunkūs klausos pažeidimai nustatomi vidutiniškai vienam iš tūkstančio naujagimių. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 30 kurčių kūdikių. Privaloma naujagimių klausos patikra mūsų šalyje pradėta prieš kelerius metus. Klausos pažeidimų diagnostika sudaro galimybes anksti nustatyti, kuriems mažiesiems pacientams reikalingi kochleariniai implantai.
„Svarbu, kad abiejų ausų kochlearinės implantacijos operacijos būtų atliekamos kuo anksčiau, geriausiai – sulaukus 10–14 mėnesių. Tai garantuoja normalią vaiko klausos ir kalbos raidą“, – pabrėžia VU ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas.
Abipusės vienmomentės ausų operacijos čia atliekamos nuo 2014 metų. Pasak centro vadovo, jos atitinka pirmaujančių Vakarų valstybių standartus ir Baltijos šalyse atliekamos tik Vilniuje.
Pagrindiniai abipusės implantacijos privalumai – geresni klausos rezultatai, geresnis kalbos suvokimas triukšme, greitesnė kalbos raida, garso lokalizavimas. Šios operacijos daromos ir suaugusiesiems, kurie prieš tai girdėjo, bet apkurto dėl genetinių, autoimuninių ligų, meningito, traumų, vaistų.
Gydant šiuos pacientus dirba daugiaprofilė specialistų komanda. Gydytojams otorinolaringologams audiologams nustačius, kad vaikelis negirdi, atlikus tyrimus, padedant radiologams, jį konsultuoja gydytojai genetikai, kurie aiškinasi galimas klausos praradimo priežastis. Ausies chirurgams atlikus implantavimo operaciją, prisijungia raidos specialistai, neurologai, surdopedagogai, logopedai, edukologai.
Smegenys išmoksta pažinti garsus
Nustatyti diagnozę reikia iki pusės metų, nes smegenų neuroplastiškumas, t. y. gebėjimas vystytis veikiant išorinei stimuliacijai, labai ribotas. Jei veikiama greitai ir koordinuotai, laiku nustatoma diagnozė, atliekama operacija, kurtieji turi visas galimybes girdėti ir kalbėti kaip sveiki žmonės, aiškina vaikų klausos diagnostikos specialistė Jekaterina Byčkova.
„Po operacijos laukia ilga ir sunki reabilitacija. Kochlearinis implantas aplinkos garsus paverčia elektroniniu signalu, o implanto elektrodas, įterptas į giliausiai esančią ausies dalį – sraigę, perduoda šį signalą klausos nervui, toliau impulsas plinta į smegenų žievę. Tačiau dar reikia smegenis išmokyti pažinti ir panaudoti garsus“, – apie sudėtingą mechanizmą pasakoja E. Lesinskas.
Implantas tampa naudingas tik tada, kai mažylis išmoksta klausyti. Kuo ilgiau ir smarkiau su juo dirbama, tuo geresni rezultatai. Vaikas turi apsiprasti jam naujame garsų pasaulyje, mokytis žodžių, teisingai juos tarti, plėsti žodyną. Pastaraisiais metais implantų garso kodavimo technologijos taip ištobulintos, kad garsas yra labai tikroviškas, galima suprasti žmogaus kalbą, šnekėtis telefonu, klausyti muzikos.
Pasak J. Byčkovos, be kelių pratybų su specialistais per savaitę, mokomasi ir kasdienėse situacijose. Šeimai tenka pagrindinis vaidmuo, vaiko reabilitacija dažniausiai tęsiasi iki pat pilnametystės.
Šoka ir deklamuoja
Vienas pirmųjų vaikų, kuriam buvo implantuoti du implantai, Ridas Kryžanauskas – dabar jau pirmokas. Neseniai jis tapo raiškiojo skaitymo konkurso nugalėtoju, lanko sportinių šokių būrelį. Jei ne spalvinga išorinė implantų dalis, nė neįtartum, kad septynmetis turi klausos negalią. Svarbiausia, kad jis dėl to nejaučia jokio diskomforto.
„Jei vaikai pasmalsauja, ką jis ant ausų užsidėjęs, atšauna: taigi aš kurčias, – pasakoja Rido tėvelis Rytis Kryžanauskas. – Kadangi įpratęs nuo mažens, jam tai atrodo natūralus dalykas, kaip aš, tarkime, nešioju akinius.“
Berniukas kartą per savaitę lanko surdopedagogo pamokas. Nuo bendraamžių jis niekuo neatsilieka, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu naudojasi be jokio vargo.
Pusantrų metų dvynukai Aistė ir Julius Jurgaičiai gimė neišnešioti, kad jie negirdi, nustatyta šiek tiek pavėluotai. Kochlearinės implantacijos operacijos abiem ausytėms atliktos sulaukus metų. Vaikų elgesys, vystymasis po jų akivaizdžiai pasikeitė, aiškina jų tėtis Aidas Jurgaitis. Ir dabar, kai vakare išorinę prietaiso dalį nuima, jie iš karto prityla, mažiau kalba, ne taip aktyviai bendrauja.
Tėveliai jau įprato prie pasikeitusio gyvenimo būdo ir bendravimo: jei pro šalį važiuoja automobilis ar girdėti koks nors kitas garsas, būtinai atkreipia vaikų dėmesį, paaiškina, kas jį skleidžia.
Gali gyventi aktyviai iki senatvės
Pasak medikų, suaugusių pacientų reabilitacija yra trumpesnė ir paprastesnė. Jie jau yra girdėję aplinkos garsus, žino, kaip jie turi skambėti, išlavinti ir kalbos įgūdžiai. Tiesa, kuo ilgiau jie buvo apkurtę, tuo sunkiau sugrąžinti klausos ir kalbos gebėjimus. Šiems asmenims kyla problemų dėl to, kad kompensuojamas tik vienas implantas. Jie turi prisitaikyti prie to, kad girdi tik viena ausimi.
Vakarų šalyse pusė pacientų, kuriems atliekamos kochlearinės implantacijos operacijos, yra suaugusieji. Dauguma – brandaus amžiaus žmonės, ir susilpnėjus klausai, jie nori gyventi visavertį gyvenimą. Anot E. Lesinsko, Lietuvoje gerokai mažiau vyresnių asmenų, kuriems klausą sugrąžino kochlearinis implantas.
Viena vertus, anksčiau valstybė nenoriai kompensuodavo šias operacijas ir implantus. Kita priežastis – dalis tų žmonių bijo operacijos, susitaiko su tuo, kad nebegirdi, jų artimieji taip pat dažnai linkę numoti ranka į šią sveikatos problemą. Vyriausias apkurtęs pacientas, kurį teko operuoti profesoriui, buvo 73-ejų. Seniausias operuotas užsienyje buvo 103 metų senolis.
Suaugusiems žmonėms klausos problemų atsiranda ne tik dėl senėjimo, bet ir dėl genetinių priežasčių, įvairių ligų. Kai kuriems iš jų pakanka išorinių klausos aparatų, kartais jie padeda tik iš pradžių, bet klausai silpnėjant lieka vienintelė išeitis – kochlearinė implantacija.
Lemia lietuviška geno mutacija
„Iš įgimtų klausos sutrikimų priežasčių nuo 50 iki 75 proc. sudaro genetinės. Šių pacientų tyrimai Santariškių klinikų Medicininės genetikos centre pradėti 2010 metais, per tą laiką ištirta 600 asmenų. Dalis jų serga nesindrominiais klausos sutrikimais, kitais atvejais juos lemia genetiniai sindromai, kurių yra per 400“, – teigia centro vadovas prof. Algirdas Utkus.
Pirmieji, pasireiškiantys tik klausos sutrikimu, sudaro apie 70 proc. visų įgimtų klausos sutrikimų priežasčių, o antrieji pasireiškia ir išoriniais defektais, pavyzdžiui, ausų kaušelių, galimi vidaus organų defektai. Nepaveldimi veiksniai yra įvairios infekcijos prenataliniu periodu (toksoplazmozė, raudonukė, citomegalo ir Herpes virusų), neišnešiotumas, medikamentų poveikis, bakterinis meningitas.
„Dabar galime ištirti net 126 genus, kurie turi įtakos klausos sutrikimams. Tirdami pacientus nustatėme specifinę geno mutaciją, vieną genetinį pokytį, kuris yra labai dažnas Lietuvoje, bet itin retas gretimose populiacijose. Galimas dalykas, kad atradome lietuvišką geno mutaciją, kuri lemia įgimtą klausos sutrikimą“, – atkreipia dėmesį A. Utkus.
Gydytojas genetikas aiškina, kad jei abu tėvai yra patologinio geno nešiotojai, nors ir visai sveiki, tikimybė susilaukti vaiko, kuris turės klausos sutrikimą, siekia 25 proc. Taip atsitiko Kryžanauskų šeimoje, nors ir mama, ir tėtis girdi gerai, Ridas gimė kurčias, klausos sutrikimas nustatytas ir vyresnei jo seseriai. Klausos sutrikimais nesiskundžia ir abu suaugę Jurgaičiai, tėtis netgi yra profesionalus muzikantas.