„Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų, mirštamumas pradeda augti labai anksti. 24–34 metų grupėje miršta apie 9 vyrus 100 tūkstančių gyventojų, o štai kitoje amžiaus grupėje nuo 35 metų mirštamumas padidėja net 5 kartus. Tai didelė problema.
Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis, pirmauja pagal ypač trumpą gyvenimo amžių ir didžiausią vyrų ir moterų amžiaus skirtumą. Todėl galima sakyti, kad Lietuva yra našlių šalis, nes moterys statistiškai reikšmingai ilgiau gyvena nei vyrai. Vis dėlto svarbiausia suprasti ir žinoti, kad šios mirtys gali būti išvengiamos“, – sako profesorė Olivija Dobilienė.
Didžiausioje rizikos zonoje yra 35–45 metų amžiaus vyrai. Pasak profesorės, lietuviai vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis (sutrumpintai ŠKL) pradeda sirgti daug anksčiau nei moterys, kurios šiomis ligomis pradeda sirgti jau po menopauzės, apie 65–75 metus.
„Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje, tokia pat trumpa kaip Rusijoje ar Baltarusijoje. Tuo metu Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje vidutinis gyventojų amžius yra gerokai ilgesnis. Tačiau intervencinių procedūrų rodiklis Lietuvoje yra daug didesnis nei ES šalių, tai reiškia, kad turime puikias technologijas, bet sumažinti ligų nepavyksta, nes reikia pacientų gyvenimo pokyčių“, – kalbėjo prof. O. Dobilienė.
Dar liūdniau skamba profesorės, gydytojos kardiologės Jolitos Badarienės pasakytas faktas: jauniems vyrams širdies ligos dažniausiai prasideda ūmiu miokardo infarktu arba staigia mirtimi.
„Yra daug priežasčių, kodėl vyrai gyvena trumpiau nei moterys. Visų pirma, lyties skirtumai. Moteriški hormonai saugo nuo ŠKL iki menopauzės, o po to, kai jų sumažėja, moterys taip pat pradeda sirgti ŠKL, ir sunkiai. Moterys labiau linkusios pasirūpinti savo sveikata, o vyrai dažniausiai ateina paskatinus moterims“, – sakė prof. J. Badarienė.
Išvardijo vyrų mirtingumo priežastis
Kokios pagrindinės priežastys, jog vyrai Lietuvoje nuo ŠKL miršta anksčiau nei moterys, nagrinėjome ir su profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu, gydytoju kardiologu Raimondu Kubiliumi.
„Viena pagrindinių priežasčių, kad vyrai vis dar neatidūs ŠKL rizikos veiksnių korekcijai ir savo sveikatai. Lyginant su moterimis, vyrai mažiau dalyvauja ir širdies ir kraujagyslių prevencijos programoje, į kurią kviečiami visi sulaukę 40–60 m. amžiaus asmenys, netgi neturintys jokių nusiskundimų“, – pabrėžė profesorius.
Svarbu suprasti, kad dauguma ŠKL rizikos veiksnių – padidintas cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, arterinis kraujospūdis yra besimptomiai, todėl kardiovaskulinės būklės vertinimas dažnu atveju pacientų yra nekritiškas. Rodos, nieko nejaučiu, todėl ir rizikos susirgti nėra. Tačiau tai – netiesa.
„Pamenu, kai viename tyrime stebėjome sergančiuosius lėtiniu širdies nepakankamumu, tai greitai supratome, kad kviečiantis vizitui pacientą vyrą, visuomet geriau, kai jį atlydėtų žmona, kuri geriausiai žino vyro vartojamus vaistus, jų dozes, naujai atsiradusius nusiskundimus ir netgi per dieną išvaikščiotų žingsnių skaičių.
Jeigu pacientas vyras atvyks su žmona, būsi tikras, kad ligos dienynas taip pat bus kruopščiai užpildytas. Ir tik susirgę ūminiu miokardo infarktu ar kita grėsminga liga, pacientai vyrai labai aktyviai įsitraukia į ligos valdymą. Beje, pastebime, kad gerokai atidesni savo sveikatai yra jaunesnio amžiaus pacientai vyrai“, – apie moterų rūpestį vyrais pasakojo prof. R. Kubilius.
Didžiausi spąstai, pasak pašnekovo, kad ŠKL rizikos veiksniai nesukelia jokių simptomų, tačiau efektyviai katalizuoja aterosklerozės procesus kraujagyslėse.
Ypač pavojinga būklė, kai drauge veikia mirtinas didžiųjų rizikos veiksnių derinys: dislipidemija, rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas.
Dėl šių veiksnių poveikio ilgainiui širdies kraujagyslės spindis užanka arba įplyšta susiformavusi aterosklerotinė plokštelė, taip komplikuodama kraujo tėkmę. Į tokį staigų kraujotakos sutrikimą, širdies reaguoja mirtinu elektriniu signalo atsaku, sukeldama gyvybei pavojingą rimtą sutrikimą, kurį nutraukti galima tik atliekant širdies defibriliaciją bei laiku pradėjus gaivinimą.
„Visgi, kai kalbame su šiais iš mirties žnyplių išplėstais pacientais, visais atvejais surandame organizmo siųstus signalus: ar tai buvo padidintas kraujospūdis, ar cholesterolio kiekis, gausus rūkymas, pirmos eilės giminaičiai, sirgę ŠKL, o prieš lemtingąjį įvykį buvo atsiradęs skausmas širdies plote, po mentimi, tačiau šių simptomų nesureikšmino, nes manė, kad tai greitai praeis“, – teigia prof. R. Kubilius.
Išvengti šių ligų įmanoma
Norint apsisaugoti nuo staigios mirties ištikus miokardo infarktui, pirmiausia reikia skirti energijos ir jėgų pirminei prevencijai. Gydytojas vardija: visi turime žinoti savo išplėstinę cholesterolio formulę, reguliariai matuotis kraujospūdį, ypač, jeigu jis yra padidintas, stengtis laikytis sveikos gyvensenos ir mitybos nuorodų, subalansuoti poilsio – darbo režimą, išmiegoti bent 6 val.
„Neįtikėtina, tačiau šioje nemedikamentinių priemonių strategijoje slypi didžiulė galia ir tvari protekcija, ne tik apsisaugant nuo ŠKL, tačiau ir nuo kitų daugiau kaip 50 lėtinių ligų. Ir tik jų pagalba nepasiekus reikiamų tikslų, skiriamas medikamentinis gydymas. Kalbant apie antrinę prevenciją, kuomet jau pacientas serga ŠKL, labai svarbus yra vaistų, kuriuos reikės vartoti iki gyvenimo pabaigos, vartojimo drausmingumas, atidumas gydytojo teikiamoms rekomendacijoms“, – patarė gydytojas kardiologas.
Fizinis aktyvumas, jo netoleravimas gali pranešti apie prastą širdies ir kraujagyslių būklę.
„Iš tiesų, bendraudami su pacientais ieškome įvairių fizinės veiklos ekvivalentų, nors ir jie gali suklaidinti. Pavyzdžiui, vieno paciento klausiame, į kurį aukštą nesustodamas jis gali užlipti, o jis atsako – niekada nelipu, visuomet keliuosi liftu. Pasirodo, nelipa todėl, kad pradėjus lipti, pradeda stigti oro.
Neretai pacientai pas mus atvyksta prasidėjus grybavimo sezonui, kuomet daugiau nei įprastai reikia lankstytis, vaikščioti didesnius atstumus nelygiu paviršiumi arba pradėjus kasti iškritusį sniegą, kai atsiranda ik tol nebuvęs skausmas arba dusulys“, – pacientų istorijas prisimena gydytojas.
Auksiniu standartu gydytojo praktikoje laikomas 6 minučių ėjimo testas, taikomas sergantiesiems ŠKL, širdies nepakankamu. Jeigu šio tyrimo metu per 6 minutes pacientas sau įprastu, patogiu ėjimo tempu nueina daugiau kaip 350 metrų, jo fizinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas.