Lietuviai jodo gauna 5 kartus mažiau nei turėtų
„Daugumai šalių Europoje trūksta jodo. Prieš keletą metų atliktas tyrimas, kuriame buvo žiūrima, ką valgo žmonės Lietuvoje ir kiek jo gauna. Rezultatai parodė, kad lietuviai jodo gauna apie 30 mg, nors paros norma yra 150 mg. 5 kartus mažiau, nei reikėtų. Net yra speciali programa Lietuvoje ir Europos sąjungoje, kurioje skatinama vartoti joduotą druską, kad gautume daugiau šio elemento“, – pasakojo Vaida Kurpienė.
Kaip ir kitus vitaminus, išskyrus vitaminą D, jodą turėtume gauti iš maisto. Nėra lengva pastebėti, kada patiriame jodo trūkumą, nes šie požymiai nėra specifiniai. Tai reiškia, kad požymiai gali būti tokie pat kaip ir kitų ligų.
Kaip žinoti, kiek jo reikia? Kad gautume paros jodo normą, reikėtų suvartoti kažką iš šių produktų:
9-50 g jūros dumblių;
3 g joduotos druskos;
79 g jūrinės plekšnės;
136 g krevečių;
349 g grietininių ledų;
357 g kietojo sūro;
429 g jūros lydekos;
750 g vištos kiaušinių;
882 g sojų pupelių;
tiek pat lazdyno riešutų;
1 kg šviežių brokolių
arba 1,2 l 1 proc. riebumo pieno.
„Tai nereiškia, kad reikia valgyti tiek daug ledų ar kietojo sūrio, nes tokiu atveju turėsime kitokių problemų. Tačiau suvalgius šiek tiek vieno, šiek tiek kito produkto, šią normą nebus taip sunku pasiekti. Žiedinis, lapinis, gūžinis kopūstas turi jodo, tačiau taip pat turi ir medžiagų, kurios stabdo jo įsisavinimą. Dauguma galvoja, kad dumblius galime valgyti tik su labai specifiniais patiekalais, tačiau tai netiesa. Jie puikiai dera su ryžiais, kiaušiniais, agurkais, morkomis, galima suvynioti smulkių kruopų košę į dumblį ir valgyti su soja“, – sakė mitybos specialistė.
Šiek tiek pagardinus ar pavirus kopūstus, didžioji dalis šių nepalankių medžiagų dingsta. Vis dėlto yra ir dar viena pusė. Jodas yra lakus, tai reiškia, kad kai kažką kepame ar verdame, jis garuoja. Nebūtinai tiek, kiek yra pirminiame produkte, pasisavins mūsų organizmas.
„Todėl reikia stengtis viską apdoroti kuo mažiau ir trumpiau bei nelaikyti ilgai šaldytuve, nes tada jis irgi garuoja. Būtų geriau jodo turinčius produktus laikyti mažuose indeliuose ar vakuume, kad oro būtų kuo mažiau. Tas pats ir su druska. Beje, jūros druskoje jodo yra mažai, nors jūroje jo yra daug. Tačiau druskos per dieną reikėtų naudoti labai ribotai, tik 5-6 g, mes jos daug suvalgome ir produktuose“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Svarbu, kaip laikome joduotą druską. Jei atidarėme pakuotę ir ją laikome atidarytą, iš ten šis elementas išgaruos. Atidarius reikėtų supilti į keramikinį ar stiklinį indelį, sandariai užsukti ir druską laikyti ten. Kai gaminame, atidaryto indelio nestatyti šalia gaminimo vietos, nes ten bus šilta ir drėgna, o indelis dažniausiai paliekamas atidarytas. Joduotą druską verta dėti tik gaminimo pabaigoje, nes jei ilgai virsime patiekalą, pradžioje virimo įbersime druskos, jodas po kiek laiko jau bus išgaravęs. Kitose druskose jodo kiekis labai labai mažas.
Deja, tačiau Lietuvos vandenyje, kaip ir daugumoje Europos šalių, jodo nėra. Vis dėlto, patikina V. Kurpienė, mūsų vanduo iš čiaupo irgi yra labai geras, jame nemažai kalcio, geležies ir kitų elementų.
Papildų vartojimas gali būti rizikingas
Pasak Respublikinės Kauno ligoninės gydytojos endokrinologės Agnės Zakarauskienės, jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, o nėštumo metu vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, intelektui, organizmo augimui.
„Jodo organizmas pats nepasigamina, bet iki 94 proc. jodo galima gauti su maistu valgant jodo turinčius produktus. Nedidelis kiekis šio elemento yra vandenyje ir ore, tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros gauname tik iki 2 proc. reikalingo organizmui kiekio. Šio elemento per parą suaugusiam žmogui reikia yra 150 mg., 220 mgr. nėščiosioms ir 290 mg. žindančioms. Daugiausia jodo yra jūros gėrybėse, jūros kopūstuose, dumbliuose, žuvyse. Taip pat polivitaminų sudėtyse, joduotoje druskoje“, – kalbėjo gydytoja.
Anot endokrinologės, Lietuva priskiriama lengvo jodo trūkumo zonai. Tačiau jo trūkumas laboratoriniais tyrimais šiuo metu nenustatomas, nebent tiriant daugumos žmonių šlapimą populiacijos mastu. A. Zakarauskienė perspėja, kad jodo papildus nepasitarus su gyd. endokrinologu vartoti rizikinga, nes esant kai kuriems skydliaukėms susirgimams, pvz. autoimuniniam tiroiditui ar skydliaukės hiperfukcijai, papildomas jodo kiekis gali pabloginti skydliaukės būklę.
„Per didelis jodo kiekis dažniausiai gaunamas, jei vartojamas antiartiminis preparatas. Jei žmogus savavališkai tepasi jodą ant kūno ar geria jodo turinčius preparatus, taip pat gali sau pakenkti. Jodo trūkumas gali sukelti skydliaukės veiklos susilpnėjimą – hipotirozę. Tokiu atveju galima jausti nuovargį, silpnumą, mąstymo sulėtėjimą, vidurių užkietėjimą, svorio didėjimą, plaukų slinkimą ir kitus požymius“, – sakė Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja endokrinologė.
Taip pat jodo trūkumas gali padaryti įtaką skydliaukės padidėjimui. Nėštumo metu jodo trūkumas gali pasireikšti persileidimu, priešlaikiniu gimdymu ar kūdikio apsigimimais, protinio intelekto susilpnėjimu, sutrikusiu augimu. Būtent todėl, pasak gydytojos, nėštumo metu patariama vartoti nėsčiosioms skirtus polivitaminus.